...

Ieškojo laimės – atrado keramiką

Verslas

2020.03.16

Autorius: Agnė Kavaliauskaitė

Temos: .

Ieškojo laimės – atrado keramiką

Asmeninio albumo nuotr.

Prieš kelerius metus Kristina Jasiukonytė pajuto, kad profesinė veikla jai neteikia laimės. Teatro pasaulyje besisukiojusi moteris nusprendė šiek tiek atsitraukti ir išbandyti kažką naujo. Taip ji atsidūrė profesinėje mokykloje, kur pradėjo mokytis keramikos. Ir nors neturėjo jokių ateities planų, susijusių su keramika, dabar K. Jasiukonytė yra keramikė ir turi keramikos studiją „Pottery like Poetry“.

Norėjo naujos veiklos

Pašnekovei lemtingu susitikimu tapo pasimatymas su buvusia kurso drauge, po kurio K. Jasiukonytė pajuto, kad darbas teatro pasaulyje jai neteikia džiaugsmo: „Ženklas po ženklo ir supratau, kad man trūksta laimės, o streso labai daug. Norėjau būti tobula, geriausia, o tokia nebuvau, todėl labai liūdėjau ir nusprendžiau padaryti pertrauką. Kadangi teatras tuo metu buvo mano didžioji aistra, atėmė be galo daug laiko. Bijojau nuobodulio ir neveiksnumo, todėl su drauge pradėjome ieškoti būrelio. Aš galvojau apie siuvimą, o ji svarstė apie keramiką. Galiausiai nusprendėme pabandyti keramiką. Sužinojome, kad yra profesinė mokykla. Galvojau, čia dar geriau nei būrelis, nes užims daug laiko, o kartu tikrai kažko išmoksiu.“ 

Reikėjo studijos

„Mokydamasi keramikos svajojau apie šviesią, jaukią erdvę, kurioje galėčiau kurti, priimti žmones, vaizduotėje matavausi skirtingas profesijas, bet aiškaus tikslo būti keramike neturėjau,“ – pasakoja pašnekovė. Po truputį jauna moteris vis daugiau ėmė lipdyti namuose, todėl stalus ir lentynas nuklojo molis. Ilgainiui darėsi sunku tilpti namuose, idėjoms galvoje, o visiems darbams tiesiog ėmė trūkti laiko. Reikėjo apsispręsti: arba keramika lieka hobiu, arba reikia išeiti iš darbų ir kurti savo kūrybinę erdvę.

„Bijojau, bet supratau, kad bet kada galiu ieškotis darbo pas kitus, o kurti kažką savo galiu daugiau ir nebeišdrįsti. Pirmoji mano studija buvo mažas kambarėlis A. Jakšto gatvėje. Kiekviena ten pastatyta lentyna teikė labai daug džiaugsmo ir kartu daug baimės. Atsimenu, kai atvežė krosnį keramikos gaminiams degti, galvojau, ar tik nedarau klaidos, bet niekam nesakiau apie savo dvejones, nedaviau joms vietos kerotis. Priešingai, susikaupiau ir kibau į darbus“, – pradžią prisimena K. Jasiukonytė.

Maždaug po metų ji persikėlė į studiją Žvėryne, Vytauto gatvėje. Kartu į studijos veiklą paniro ir pašnekovės širdies draugas Artūras Banaitis. Atvykusieji į studiją gali ne tik apžiūrėti ir įsigyti keramikos kūrinių, kuriais pora dalinasi ir elektroninėje parduotuvėje, bet ir pamatyti, kaip gimsta darbai. O vakarais studijoje vyksta vienkartinės edukacijos ir nuolatiniai mokymai tiems, kurie nori susipažinti su moliu.

Keramika primena poeziją

Kaip atsirado studijos pavadinimas „Pottery like Poetry“? „Labai paprastai. Mėgau ir mėgstu poeziją, vienu gyvenimo momentu man ji buvo kaip išsigelbėjimo šaltinis. Kelios eilutės, o už jų įvykių, jausmų, suvokimų virtinės. Taip ir „Pottery like Poetry“ kuriami indai. Molio gabaliukas, o pilnas jaukumo, šilumos. Manau, kad šis pavadinimas puikiai apibūdina mūsų kūrinių idėją – svarbus ne tik daiktas, bet ir kiekviena jo sukūrimo bei naudojimo akimirka. To ir linkime savo klientams – indų, kurie liptų prie rankų, būtų malonūs liesti lūpomis, taptų namų dalimi ir įkvėptų maloniems ritualams“, – pasakoja keramikė.

Jaukinosi klientus

O kaip su klientų paieškomis? K. Jasiukonytė po truputį rinko sau klientus. Be to, puikiai pasidarbavo vienas iš reklamos būdų – iš lūpų į lūpas. Nors iš pradžių jos klientai buvo tik draugai, bet vėliau jų ratas išsiplėtė nuo draugų iki visiškai nepažįstamų žmonių, kurie susidomėjo „Pottery like Poetry“ darbais. 

Reikia veikti

Norintiesiems savo hobį paversti verslu K. Jasiukonytė pataria nieko nelaukti ir veikti: „Kai pirmą kartą sugalvojau suorganizuoti vienkartinę lipdymo pamoką „Puodelio dirbtuvės“, nežinojau, ar pamoka sulauks susidomėjimo. Tuo metu pastebėjau, kad niekas nedarė vienkartinių užsiėmimų, kurių metu galėtų ir lipdyti, ir dekoruoti. Buvo tik nuolatiniai mokymai, o vienkartinių užsiėmimų – ne. Nežinojau, ar man pavyks per keletą valandų nelipdžiusių žmonių grupei paaiškinti, kaip tai padaryti, ar suspėsiu kiekvienam padėti, ar pavyks darbeliai… Buvau vienkartinėse tapymo, šokių ir kitose pamokose, turėjau daug patirties bendraujant su žmonėmis ir vedant kitokius mokymus. Todėl apskaičiavau laiką, priemones, galimybes. Sujungiau visas savo geriausias savybes ir pabandžiau padaryti tai, ko dar nebuvau dariusi ar mačiusi. Šiuo metu studijoje vyksta ne tik puodelių, bet ir lėkščių, vazonėlių dirbtuvės. Turime platformą „Kuria vyrai“, o ateityje svajojame ir apie dirbtuves šeimoms. Kaip sako viena mano mylima mokytoja: „Dalykai darosi darymo būdu.“

 

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.