„Prieš įkurdamas „Tamstą“ dirbau fizikos mokytoju. Buvau įpratęs, kad į mane kreipiasi „tamsta mokytojau“. Kai išėjau iš mokyklos, neliko mokytojo, tačiau liko „tamsta“, – kaip gimė verslo pavadinimas, atskleidžia 54 metų Arvydas Skernevičius. Dabar prie įmonės „tamsta“ veiklos prisideda visa šeima: arvydas ir nijolė Skernevičiai bei jų vaikai Jonas, Petras ir Ona Rimeikienė. „Tamstos“ vardas garsina jau 20 metų veikiantį muzikos instrumentų parduotuvių tinklą, 8 metus gyvuojantį populiarų sostinės senamiestyje įsikūrusį gyvos muzikos klubą bei prieš penkias vasaras pradėtą organizuoti muzikos festivalį.

PRIEŠ PRADEDANT VERSLĄ

„Muzikavau nuo vaikystės: mokiausi muzikos mokykloje, dainavau berniukų chore „Ąžuoliukas“, grojau mokyklos ansamblyje, su studijų draugais įkūrėme grupę „Poliarizuoti stiklai“. Gerai prisimenu vieną pirmųjų koncertų Šiauliuose – tuomet kiekvienas grupės narys per vakarą uždirbdavo 200 rublių. Mano mėnesio alga mokykloje tuomet buvo 130 rublių. Galite įsivaizduoti, koks jausmas, kai jaunas specialistas susiduria su tokia realybe? Supranti, kad valdiškame darbe per mėnesį uždirbi mažiau nei per vakarą grodamas. Lieka rinktis, ar dirbti darbą, kurį tau duoda valstybė, ar jį palikti ir griebtis kur kas geriau mokamo užsiėmimo“, – dėsto fizikos mokslus baigęs A. Skernevičius.

Išgirdęs klausimą apie „Tamstos“ verslo pradžią, A. Skernevičius tęsia: „Iš pradžių su draugu užsiėmėme lempinių gitarų stiprintuvų gamyba. Juos veždavome parduoti į Rusijos muzikos prekių parduotuves. Ten už gautus pinigus pirkdavome gitaras, stygas, kitus instrumentus, kurių tuomet nebuvo Lietuvoje pirkti, ir atsivežę parduodavome. Pamenu, vėliau pas mus į Lietuvą buvo atvažiavę pirkėjų net iš Prancūzijos. Jie norėjo šimto lempinių stiprintuvų per mėnesį. Deja, tuomet neturėjome finansų, kad galėtume pakelti gamybą į tokį lygį.“

KETURIS KARTUS KEISTOS PATALPOS

Dabar „Tamsta“ įsikūrusi netoli Barbakano, senosios miesto gynybos sienos, esančiame pastate. „Į sostinės A. Strazdelio gatvėje esančias patalpas įsikėlėme prieš 12 metų. Tai jau ketvirta vieta. Pačioje pradžioje Vilniaus universiteto antikvariate išsinuomojome vieną skyrelį – stalą bei kelias lentynas – ir ten pardavinėdavome iš Rusijos atvežtus muzikos instrumentus“, – pasakoja A. Skernevičius.

„Tamstos“ vadovas prisimena, kad vėliau draugas gavo darbo vizą į Kanadą, tad jis liko dirbti vienas. Tuomet, sako, veikla jau buvo įsukta ir teko samdyti žmones. Kai atsirado pajamų, į verslą vyras įtraukė ir žmoną.

„Aš pats fiziką sujungiau su muzika ir tapau neblogu specialistu – galiu sėkmingai įdiegti kolonėles, įgarsinti klubus, sales, bet kadangi reikėjo skaičiuoti pinigus, pasikviečiau žmoną, Vilniaus universitete baigusią matematiką. Dabar esu idėjų generatorius, užsiimu kūryba, o žmona tvarko finansus. Ji papildomai nuėjo į buhalterijos kursus, pasitobulino ir yra mūsų įmonės vyriausioji finansininkė. Esu ramus, kad visa tai, ką uždirbame arba kam sumokame, yra gerose rankose – viskas teisingai apskaičiuota, tvarkinga. Manau, įmonės finansinė pusė yra vos ne 50 procentų sėkmės“, – dėsto A. Skernevičius.

Po mažiau nei dvejų metų buvo persikraustyta į kitas išnuomotas patalpas Aušros Vartų gatvėje, „Arkos“ galerijoje. „Ten jau turėjome ir atskirą įėjimą. Dar po kurio laiko įsikėlėme į patalpas Subačiaus gatvėje. Dabar jau nežadame niekur keltis. Jei kada ir plėsimės, tai nebent parduotuvių skaičiumi, bet ne plotu“, – teigia A. Skernevičius ir pabrėžia, kad „Tamsta“ bendrauja su beveik 100 tiekėjų – muzikos instrumentų ir garso aparatūros gamintojų iš viso pasaulio. Su dauguma jų dirbama išskirtinėmis tiekimo teisėmis.

MUZIKUOJANTYS DARBUOTOJAI

„Mes turime keturias „Tamstos“ parduotuves: dvi Vilniuje ir po vieną Kaune bei Klaipėdoje. Mūsų klientai – gyvą muziką mėgstantys žmonės. Čia ateina tie, kurie ieško muzikos prekių sau ar savo vaikams. Dalis klientų nori profesionalios muzikos aparatūros klubams, mokyklų salėms, sporto salėms. Kiti domisi galingu įgarsinimu – dažniausiai tai įvairių klubų ar koncertų salių savininkai bei vadybininkai“, – pasakoja A. Skernevičius.

Savo klientams „Tamsta“ nupirktus pianinus, fortepijonus nuveža į reikiamą vietą ir dar suderina. Muzikos klubo vadovas džiaugiasi, kad parduotuvės klientai ateina ir į muzikos klubą „Tamsta“, kur tikisi pamuzikuoti ir pasiklausyti gyvos muzikos.

„Parduotuvėje dirba keturi gitaros specialistai, taip pat pučiamųjų, styginių, klavišinių instrumentų specialistai, keturi vadybininkai. Muzikos klubas, priešingai nei parduotuvė, dirba ne visus metus, o devynis mėnesius. Jame nuolat dirba penki darbuotojai, dar visada turime ne daugiau kaip penkis ne visu etatu dirbančius asmenis.

Dažniausiai tai studentės – vakarais jos dirba padavėjomis, dažnai keičiasi.

Renkantis darbuotoją į komandą diplomas man nėra pats svarbiausias, kita vertus, kreipiu dėmesį ir į išsilavinimą. Asmeninės žmogaus savybės taip pat svarbios. Jis turi mėgti muziką: ar groti, ar būti dirbęs su garso aparatūra, turėti žinių apie kolonėles ir stiprintuvus“, – sako „Tamstos“ vadovas.

Jis pažymi, kad geras atlyginimas irgi motyvuoja, o jis kinta priklausomai nuo darbuotojo atlikto darbo.

„Jei žmogus mums tinka ir gerai dirba, atlyginimas nuolat auga. Be to, savo darbuotojams – dauguma jų yra grojantys – suteikiame išskirtines teises įsigyti muzikos instrumentų, gauti privilegijų groti mūsų klube“, – pasakoja A. Skernevičius.

KLUBE – TIK GYVA MUZIKA

Pasak A. Skernevičiaus, prieš 8 metus Vilniuje įkurtas klubas dirba nenuostolingai. „Kiek reikėjo investicijų, sunku prisiminti. Klubas atidarytas tik po kelerių metų, kai įsikėlėme į šitas patalpas. Remontavome po truputį. Kai kūrėme klubą, jau buvo galimybė gauti paskolą, priešingai nei įkuriant muzikos instrumentų parduotuvę, bet mes jau buvome pasiėmę didelę paskolą šioms patalpoms ir jokie bankai nebūtų davę daugiau pinigų. Klubą teko įkurti iš apyvartinių lėšų. Daugiausia dėmesio skirta gerai scenai, garsui, apšvietimui“, – pasakoja pašnekovas.

Daug klubų Amerikoje aplankęs A. Skernevičius sako „Tamstai“ norėjęs sukurti išskirtinį dizainą: „Aš pats grojau gitara ir norėjau šį muzikos instrumentą matyti kaip klubo akcentą. Sugalvojome, kad ant sienos už baro reikėtų padaryti didelę gitarą. Paėmiau gitarą, pastatėme projektorių ir tą skaidrę suprojektavome ant sienos. Vėliau ją apibraižėme, o statybininkai iš gipso kartono suformavo instrumentą.“

Vyras akcentuoja iškart orientavęsis tik į gyvos muzikos atlikimą. Anot jo, tam buvo kelios priežastys: pats grojo, mėgo gyvą muziką ir norėjo kurti gyvos muzikos atlikimo tradicijas Vilniaus klubuose.

„Čia per savaitę būna keturi gyvos muzikos koncertai devynis mėnesius per metus. Užsienio atlikėjus mes kviečiamės retai – klubas yra per mažas, kad pakviestų didelę žvaigždę. Į klubą telpa per mažai žmonių, todėl sunku surinkti pakankamai pinigų siekiant padengti išlaidas. Mėnesio pradžioje mes pradedame planuoti kito mėnesio programą, o jo viduryje ją jau turime. Klube grojama tik gyvai, fonogramos nebūna. Pastebėjome, kad jau gegužės mėnesį sunkiai surenkame publiką, tad vasarą, kaip ir visi Vilniaus teatrai, nedirbame. Kai baigia dirbti klubas, pradedame rengtis vasaros festivaliui „Tamsta muzika“. Jis jau sulaukė didžiulės sėkmės“, – idėjos sėkme džiaugiasi A. Skernevičius.

VASAROS FESTIVALIS

Pasak pašnekovo, darbuotojams duoti tris mėnesius mokamų atostogų būtų nelogiška: „Visi įtraukiami į liepą organizuojamą muzikos festivalį po atviru dangumi. Rugpjūčio mėnesį visi atostogauja, o rugsėjį vėl pradeda dirbti muzikos klube.“

A. Skernevičius pasakoja turėjęs mintį vasarą atidaryti klubą Nidoje, bet nepavyko geroje vietoje išsinuomoti patalpų. Dabar jis galvoja apie festivalį: „Ketverius metus festivalis vyko Varėnos miškuose esančioje ežero saloje – Dainų slėnyje. Šiemet dar nesame apsisprendę, kur jį organizuosime. Turime ne vieną pasiūlymą iš kitų miestų, todėl svarstome.“

Į 2–3 dienas trunkantį festivalį, kuriame paprastai koncertuoja 20–30 grupių iš Lietuvos ir vienas ar du atlikėjai iš užsienio, susirenka 5 000 ir daugiau gerbėjų.

SVARBU RASTI NIŠĄ

Ketinantiems pradėti savo verslą A. Skernevičius linki: „Svarbu rasti savo nišą gamyboje ar prekyboje ir nebijoti juodo darbo. Verslo pradžioje teks įdėti daug jėgų, laiko. Jei iš tikrųjų ilgai ir daug dirbsi, rezultatai bus geri. Laikai, kai grąžos sulaukdavai greitai, jau praėjo!“

Anot jo, dabar verta užsiimti gamyba tų prekių, kurios būtų paklausios ir Lietuvoje, ir užsienyje. A. Skernevičius pataria orientuotis į gamybą ir taip kurti konkrečią pridėtinę vertę visai Lietuvai.

Jauniems verslininkams „Tamstos“ vadovas linki įgyti tam tikrą specialybę: „Mano manymu, svarbu turėti specialybę kaip pagrindą: fizika, medicina, biologija ar kita. Kai pasiklausinėji jaunimo, visi kaip susitarę mokosi verslo vadybos. Žinoma, verslininkui tai svarbu, bet specialybės turėjimas yra labai sveikintinas dalykas. Jei turi gerą specialybę, gali pats ką nors sukurti, pagaminti. Kai turi gerą produktą ar paslaugą, nesunku rasti ir pirkėjų.“