Turbūt dažnas apgailestauja, kad Lietuvoje nėra kalnų. Į juos mes pirmą kartą pažvelgiame knygose, o aplankyti galime tik būdami užsienyje. Nepaisant to, besidominčių ir užsiimančių alpinizmu Lietuvoje daugėja. Steigiami įvairūs klubai, auga ir alpinizmo įrangos poreikis. UAB „Montis Magia“ vadovas Andrius Smirnovas pelnytai gali save vadinti vienu iš tų, kurie Lietuvoje buria laipiotojų bendruomenę ir padeda jai tobulėti. Jau dešimtmetį kelių draugų įkurta įmonė moko žmones, padeda įsigyti reikiamą įrangą ir veda į kalnų. Su A. Smirnovu pasikalbėjome apie verslo užuomazgas, misiją ir lietuvius aplinistus.

Viskas prasidėjo nuo turistinio būrelio

UAB „Montis Magija“ užuomazgos siekia universiteto laikus, kai grupelė draugų susidomėjo turizmu, pradėjo aktyviau keliauti ir užsikrėtė meile alpinizmui. Pamažu hobis virto verslu.

„Viskas prasidėjo studentaujant. Tada veikėme įvairiuose turistų klubuose. Turistaudavome daugiausia po Lietuvą, bet būdavo organizuojamos kelionės ir į Ukrainą (Karpatus), Rusijos kalnus. Tie kalnai tada ir įstrigo. Studijavome informatiką, paskui turėjome ir gerus darbus, tačiau ilgainiui po apėmė noras ką nors sukurti. Buvome iniciatyvūs, norėjome populiarinti kalnų sportą, laisvalaikį, tik sąlygų beveik nebuvo. Sovietiniais laikais veikė daug klubų, bet paskui viskas sugriuvo, nebuvo progresyvių sprendimų.

Atidarėme laipiojimo salę – tuo metu tikrai įspūdingą. Svarbiausia, kad ji buvo atvira ir dirbo kone kiekvieną dieną“, – prisiminė A. Smirnovas.

Tiesa, iš pradžių net kalbų apie verslą nebuvo. Draugai tiesiog siekė suburti bendruomenę. Atsiradus jai atsirado ir prielaidų verslui.

„Nesiekėme turėti verslą, tiesiog norėjosi daugiau bendraminčių. Toje salėje automatiškai atsirado kelios darbo vietos. Žinoma, buvo sunku, nes pasiūlą sukūrėme, o paklausos dar nebuvo. Tam prireikė nemažai laiko. Važinėdavome po mokyklas ir kviesdavome vaikus į popamokinę veiklą. Suaugusiesiems tai siūlydavome kaip alternatyvą sporto klubams. Po kurio laiko dešimtys laipiotojų virto šimtais ar net tūkstančiais“, – sakė pašnekovas.

Ilgainiui žmonėms, kurie naudojosi „Montis Magia“ sienelėmis, prisireikė įvairios įrangos, pvz., alpinizmo batų. Taip atsirado parduotuvės idėja.

„Mes patys naudojome tą įrangą, pirkdavome ją. Pirmoji mūsų vitrina buvo lenta, ant kurios stovėjo penkios poros laipiojimo batų. Be to, organizuodavome renginius, o į juos atvažiuodavome su nešiojamąja laipiojimo sienele. Galėdavome netgi įrengti mini nuotykių parką. Beje, tai darome iki šiol, tik rečiau. Tie dalykai po truputį augo. Žmonėms, besirengiantiems į kalnus, juk reikia kur kas daugiau dalykų. Kilo idėja įkurti tikrą parduotuvę.

Taip prieš šešerius metus Vilniaus Kalvarijų gatvėje atsirado pirmoji parduotuvė „Montis Magia“, – pasakojo A. Smirnovas

Gera įranga už jus į kalną neužlips

A. Smirnovas sako, kad per dešimt metų laipiotojų bendruomenė kaip reikiant pasikeitė.

„Kai padaugėjo žmonių, atsirado dažniau keliaujančių, savaime radosi įvairovė. Stiprūs alpinistai laipioja dėl sporto. Kiti nori pabūti gamtoje: kalnuose, urvuose. Treti nenori nei keliauti, nei varžytis – kalnus renkasi vietoj sporto klubo, kad palaikytų fizinę formą“, – pasakojo jis.

Kalnai nepalieka abejingų. Į juos vis norisi grįžti.

„Kalnų stichija žavi visus. Nuvažiavus ten iš lygumų krašto viskas atrodo įspūdingai. Vien žiūrėdamas į kalną galvoji apie didybę, nepasiekiamumą…“ – teigė verslininkas.

Žinoma, į kalnus kopti – tai ne paplūdimyje gulinėti. Juose nuolat tyko pavojai ir rizika, todėl ir alpinizmo įrangos pardavinėjimas – atsakinga misija.

„Daug laiko praleidžiame bandydami įrangą. Mūsų net toks šūkis, kad ne kišame prekes, o padedame jas išsirinkti. Nesame pardavėjai, greičiau konsultantai. Galime pasakyti klientui, kad jam nereikia vieno ar kito daikto. Patariame atvirai, jeigu tik žmogus su mumis bendrauja“, – teigė A. Smirnovas.

Žmonės kartais neįvertina savo jėgų ar tiesiog stokoja žinių, todėl geri patarimai yra itin reikalingi.

„Dažniausiai pirmiausia klausiame, kur klientas ketina keliauti ir kokie jo poreikiai. Reklamos kuria įsivaizdavimą, kad, pavyzdžiui, striukė keliaus už patį žmogų. Taip nėra. Keliauja žmogus, o striukė tik suteikia tam tikrų galimybių. Visada stengiamės paaiškinti viską iš eilės. Pavyzdžiu, jeigu žmogui šąla kojos, bandome paaiškinti kodėl“, – sakė įmonės vadovas.

Kelionei į kalnus reikia pasirengti. Tik sukaupus pakankamai žinių galima tinkamai pasinaudoti įranga ir pasidžiaugti kalnais, užuot su jais kovojus.

„Organizuojame ir mokymus. Į juos ateina daug žmonių, susidaro eilės. Savo mokykloje formuojame supratimą, kad įranga, kad ir kokia gera, jų rankose yra gležna, nes tai jiems reikia ją taikyti. Žmogus turi spręsti, kada ir kaip ją naudoti“, – sakė pašnekovas.

A. Smirnovo teigimu, suderinti hobį ir darbą gana sudėtinga, nes ilgainiui atsiranda monotonija. Kita vertus, viską atperka galimybė daryti tai, kas labiausiai patinka.

„Vienas dalykas, kuris buvo nuo pat pradžių, – noras suteikti žmonėms išgyvenimų, galimybių. Tai ir darome. Kai reikia, būname pardavėjai, kai reikia, mokytojai, kai reikia – vedliai. Tai mūsų gyvenimo dalis. Mes tuo gyvename. Žinoma, atsiranda rutina. Juk tai darbas, kuris kadaise buvo hobis. Kartais tai sunku atskirti, tačiau iš esmės užsiimame tuo, kas patinka“, – šyptelėjo pašnekovas.