Vilnietė Loreta Švogžlytė-Nemeikštienė (38) pasakoja, kad užsiimti gėlių komponavimu ir pardavimu buvo jos noras ir siekis daugybę metų, tačiau aplinkybės taip susiklostė, kad nuo 18 metų įsisuko į informacinių technologijų pasaulį, kur jos karjera tęsėsi kone dvidešimtmetį. Vis dėlto praėjusių metų pabaigoje jauna moteris išdrįso pasinaudoti palankia proga – baigė darbus IT srityje ir atidarė nuosavą gėlių studiją „Gėlių burtai“ Vilniuje, Žvėryne.

 

Tiksliukė, kurią traukė floristika

Tai, kas artima jaunos moters sielai, buvo floristika. L. Švogžlytė-Nemeikštienė jau nuo mažens domėjosi gėlių kompozicijų kūrimu. „Penktoje klasėje užėmiau pirmą vietą tarptautinėje parodoje „Puokštė mamai“. Pirmasis uždarbis taip pat buvo iš gėlių. Floristikos būrelį lankiau daug metų, dalyvavau „Žiemos puokštės“ parodoje, ten pelniau ketvirtąją vietą. Buvau vienintelė mėgėja tarp profesionalų. Tad sakyčiau, kad su floristika gyvenu jau daugiau nei 30 metų ir tai tik pradžia“, – sąsajų su menais, o ne vien tik su tiksliaisiais mokslais, pateikia pašnekovė.

Tikėjimas svajone paskatino atidaryti studiją

Apie gėlių studiją dabar floristika užsiimanti pašnekovė sako svajojusi seniai. „Nuo tada, kai jau suvokiau save kaip asmenybę. Nuo pat mažų dienų, kai jau po truputį pradėjau suprasti šio nuostabaus pasaulio vingius, turėjau svajonę. Mano svajonė, it mus supančios gėlės, tokia kvapni ir kerinti, o tuo pat metu, tokia spalvinga ir didinga. Teisingai pasakyta, kad svajonės pildosi, kai apie jas galvoji, turi viltį ir jomis tiki“, – apie savo veiklos pradžią pasakoja gėlių studijos savininkė, prisipažįstanti, kad, nors ir kausto begalinė baimė, bet tikėjimas gėlių burtais, meile ir grožiu pastūmėjo atverti itin jaukaus kampelio duris.

2017 m. spalį išsinuomojusi patalpas, L. Švogžlytė-Nemeikštienė nuosavą studiją „Gėlių burtai“ atidarė tik šių metų sausį. Tiek užtruko patalpų remontas, baldų paieška ir išėjimas iš seno darbo.

Įsteigė neišeidama iš namų

 

„Mano supratimu, didžiausia ir pati svarbiausia vertybė yra žmogiškumas.“

L. Švogžlytė-Nemeikštienė.

 

Jauno verslo atstovė džiaugiasi, kad viskas vyko labai sklandžiai. „Išsinuomojusi patalpas, įsteigiau UAB, o tai galima padaryti neišeinant iš namų, pirkau baldus pagal skelbimus, juos perdažiau, restauravau. Atlikome minimalų patalpų remontą: perdažėme sienas, pakeitėme grindis, šviestuvus ir pan. Visus pasirengimo darbus nuveikti padėjo sutuoktinis ir dukra. Samdytis darbininkų tiesiog nebuvo iš ko“, – pasakoja „Gėlių burtų“ šeimininkė.

Imtis nuosavo verslo jos niekas neatkalbinėjo. „Gal tik šiek tiek visiems kliuvo tai, kad savo noru atsisakiau prestižinio darbo“, – šypteli floristė. Ji pripažįsta, kad nuosavame versle sunkumų kyla kasdien, o sunkiausia, ko gero, suprasti, kad, daugelio žmonių vertinimu, gėlininko, padavėjo, pardavėjo, valytojo, paštininko darbas nėra prestižinės profesijos. „Mano supratimu, didžiausia ir pati svarbiausia vertybė yra žmogiškumas. Pagarba žmogui, nuoširdumas ir tarpusavio santykiai – tai savybės, kurios iš esmės palengvina žmonių bendravimą. Žmonėms atrodo, kad puokštę pasidaryti gali kiekvienas, aš su tuo ir nesiginčiju, bet iš esmės mes galime viską pasidaryti patys. Tiesiog žmonės, kurie dirba toje srityje, tikrai deda daug pastangų, studijuoja, mokosi ir kiekvieną dieną gilina žinias apie spalvas, kompozicijas, estetiką, kas dera tarpusavyje ir pan. Taip pat dauguma vertina tik gėlių kainą, o gėlininko darbas, daugelio akimis, nekainuoja. Juk ir siuvėjai ar statybininkui mokame ne tik už medžiagas, bet ir už gerai padarytą darbą. O su gėlėmis, deja, viskas kitaip. Nes žmonės nežino, jiems neįprasta, kad gėles sukomponuoti irgi darbas“, – mintimis dalijasi puokščių kūrėja.

Mėgsta gyventi ir dirbti pagal planą

Gėlių verslas, pasak L. Švogžlytės-Nemeikštienės, yra labai įdomus ir dinamiškas. „Esu žmogus, mėgstantis gyventi ir dirbti pagal planą. Gėlių versle įsitikinau, kad visko tiksliai suplanuoti neįmanoma. Niekada nesi tikras, kokios kokybės gėlės atvyks iš tiekėjų (Olandijos, Lenkijos, Kenijos, Ekvadoro), niekada nežinai, kiek tam tikrą dieną žmonių nupirks gėlių. Neįmanoma suplanuoti tikslių pardavimų per masines šventes: Valentino dieną, Kovo 8-ąją, Motinos dieną ir pan. Savaitę pastovėjusių gėlių jau neparduosi, tad reikia kuo tiksliau numatyti kiekius. Darbas labai sunkus fiziškai, nes puokščių kūryba sudaro mažesnę laiko dalį nei pasiruošimas: gėlių užsakymai, asortimento sudarymas, užsakymų rinkimas, gėlių pirkimas, sąskaitos, gėlių merkimas, paruošimas ir pan., – apie kasdienius darbinius rūpesčius papasakoja verslininkė ir pabrėžia, kad geroji šio verslo pusė yra teigiamos žmonių emocijos. – Nes gėlės, šiaip ar taip, verčia šypsotis. Jos teikia laimę ir džiaugsmą. Klientų padėkos ar puikūs gėlių gavėjų atsiliepimai – tai pagrindinė varomoji jėga, dėl to verta stengtis.“

Vargas dėl pavadinimo – su atpildu

L. Švogžlytė-Nemeikštienė pasakoja, kad teko ilgai vargti, kol sugalvojo studijos pavadinimą. „Atmetusi visus tarptautinius pavadinimus, susidūriau su situacija, kad praktiškai viskas, kas susiję su gėlėmis, yra jau seniai užimta. Bet vieną vakarą, vartant žurnalą ir skaitant apie fokusininkus, kilo mintis – burtai. Tai taip magiška, švelnu, neįprasta ir kartu stebina. Taip ir gimė „Gėlių burtų“ pavadinimas, kuris dar šių metų pradžioje buvo atrinktas tarp 15 gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų. Tokį konkursą kiekvienais metais rengia Valstybinė kalbos inspekcija kartu su LR kultūros ministerija“, – džiugiu įvykiu pasidalija pavadinimo autorė.

Gėlės – vis dar prabangos prekė

Svajonės išpildymui skirtas 10 tūkst. eurų pradines investicijas gėlių studijos savininkė L. Švogžlytė-Nemeikštienė planuoja atgauti per porą metų. Ji įvertina ir didelę konkurenciją. „Tulpių, rožių ir gvazdikų jau galima įsigyti kone kiekviename prekybos centre. Su jais konkuruoti kaina praktiškai neįmanoma. Kartais prekybos centruose kainos būna geresnės, nei aš perku iš tiekėjų, – pastebi floristė ir apgailestauja, kad gėlės Lietuvoje vis dar yra prabangos prekė ir žmonės mieliau renkasi dovanoti čekius, pinigus, bilietus ar pan., gėlėms skirdami tik simbolinę kelių eurų sumą. Savo verslui gėlių studijos savininkė yra numačiusi dvi kryptis – darbas su įmonėmis ir lojaliais klientais. – Mažai orientuojuosi į praeivius ar masinę prekybą. Savo klientus stengiuosi pažinti visapusiškai, kad nereikėtų kiekvieną kartą tikslintis, kokios puokštės vienai ar kitai progai reikia.“

Pagrindinis L. Švogžlytės-Nemeikštienės linkėjimas pradedantiesiems savo verslą ar projektą – nebijoti. Gerai viską susiplanuoti, apsiskaičiuoti, pasiruošti ir veikti. Sėkmingo verslo pagal „Gėlių burtų“ autorę receptas – tiesiog puikiai atlikti savo darbą.

„Gėlių burtai“