Tikriausiai neretas yra atsidūręs gana nesmagioje situacijoje, kai apmokėjus sąskaitą susizgrimbama, kad arbatpinigiams grynųjų pinigų niekas neturi. Tada belieka apgailestauti ir susigėdus palikti aptarnaujantį personalą be atsidėkojimo. Iš to dažno nesmagaus jausmo Juozas Piekuras ir Tautvydas Grinius, Tipit verslo bendraįkūrėjai, sugalvojo sprendimą – nešiojamą Tipit skaitytuvą. Ir dabar jie drąsiai sako, kad arbatpinigiams palikti piniginė nebūtina. Šias funkcijas perėmė Tipit skaitytuvas.

Prieš dvejus metus, šie jauni vyrai susimąstė, kad daugelis mūsų einame į miestą vakaroti ar valgyti pasiėmę tik telefonus. Nuo to ypač nukenčia padavėjai, barmenai ir kitas aptarnaujantis personalas, iki tol galėjęs per arbatpinigius susirinkti solidų priedą prie atlyginimo. Nusprendę ieškoti sprendimo, Tautvydas ir Juozas pirmiausia kreipėsi į verslininkus, jų darbuotojus ir bandė suprasti rinkos situaciją. „600 darbuotojų patvirtino, kad jau kuris laikas arbatpinigių negauna, kadangi dauguma atsiskaito tik banko kortelėmis“, – pasakoja Juozas.

Buvo aišku, kad reikia sugalvoti būdą arbatpinigius palikti kortele. Taip gimė mintis sukurti nešiojamą skaitytuvą. „Pradžioje nebuvo į ką pasižiūrėti, nuo ko nusikopijuoti. Tai mūsų originalus sprendimas, kuriame nereikia naudoti kamerų, QR kodų ir kitų rinkoje kartais pasitaikančių variantų. Esame pirmieji pasaulyje“, – mintimis apie pradžią dalinasi J. Piekuras. „Sėdę kurti techninių sprendimų mes sujungėme į vieną aparatą sprendimus, leidžiančius pervesti pinigus į asmeninę personalo sąskaitą. Nereikia verslo savininkų įsikišimo, integracijų, nereikia sutarčių su bankais ir pan.“. Tipit skaitytuvo privalumus vardina pašnekovas. Klientas priliesdamas kortele ar kita elektronine atsiskaitymo priemone skaitytuvą dabar gali lengvai palikti arbatpinigių nuo 0,50 iki 49 Eur.

Palaikymo gausa skatino veikti

Pradžioje į savo kuriamus 20 prototipų, verslininkai investavo patys. „Iš tiesų mums visai pagelbėjo pasaulinis karantinas, kai visi turėjome būti užsidarę, nes turėjome nemažai laiko kokybiškai sukurti skaitytuvą ir rinkai pristatyti gerai išdirbtą produktą“, – apie Covid krizę pasakoja Juozas. „Kai turėjome prototipus, mums pavyko susibendrauti su įmone „Švyturys“. Būtent jie mūsų sukurtus prototipus ėmė gana intensyviai siūlyti restoranams bei reklamuoti. „Švyturys“, taip pat kaip ir mes, įžvelgė, kad padažnėję bekontakčiai atsiskaitymai gerokai nuskriaudžia aptarnaujantį personalą. Jiems patiko mūsų idėja“.

Tiesa, palaikymo pradėję kurti šį naują sprendinį J. Piekuras ir T. Grinius sulaukė ir iš Lietuvos banko, Valstybinės mokesčių inspekcijos, SEB banko. „Startuoliai, o juo labiau FinTech srities, yra rizika, tad mes esame labai dėkingi, kad Lietuvos bankas stengėsi mus palaikyti, kartu su Valstybine mokesčių inspekcija ieškoti geriausių būdų bei formų mums pradėti veikti realioje rinkoje. O SEB tikrai atkakliai ir nuosekliai bendravo su Lietuvos banku, kad tik galėtume startuoti pilna apimtimi“, – padėkas drąsiai žeria Tipit savininkas. „Mokėjimai, gyventojų pajamos ir kiti finansiniai procesai yra griežtai reguliuojami, turėjome nueiti ilgą kelią, bet tame matėme prasmę“, – priduria pašnekovas.

Prototipai greitai pasiteisino ir dabar Tipit valdo jau virš 220 skaitytuvų. Pagrindinis jo naudotojas – aptarnaujantis personalas. „Esame ne kartą girdėję, kaip neretai perėjęs į kitą darbo vietą žmogus paskatina darbdavį įsigyti skaitytuvą, jei tokio dar verslas neįsigijo“, – pasakoja Juozas. „Skaitytuvus mes nuomojame verslų savininkams už mėnesio nuomą ir pridedame administravimo mokestį. Jei pageidaujama, Tipit gali sutvarkyti ir visus su arbatpinigių mokėjimais susijusius mokesčius“, – apie naudą pačiam verslui dalinasi Juozas.

Plėtra ne už kalnų

„Tipit“ pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai, o visi mokantys anglų kalbą supranta, kad tokiu būdu esame raginami palikti arbatpinigių. Daugiau užkulisių atskleidžia ir kalbinamas pašnekovas: „tai taip pat strateginis žingsnis, nes Lietuva, kurios rinka, vis tik, nedidelė, yra dalis mūsų plano. Norime plėstis ir tikimės vieną dieną įžengti į Jungtines Amerikos valstijas, kur arbatpinigiai paliekami visur ir sudaro bene 20 proc. Jau esame Estijoje, žengiame į Airiją, Prancūziją“. Paklaustas apie verslo ypatumus bei sunkumus, J. Piekuras atviras: „ne viskas rožėmis klota. Tai gana sudėtinga bei kompleksiška sritis. Į šį procesą įtraukiama nemažai partnerių, finansų sritis turi daug reguliavimų, bankai turi savas taisykles, o juk jie daro transakcijas, dar yra kavinių, restoranų savininkai, lankytojai, barmenai, padavėjai. Žmogiškasis faktorius gana nemažas, bet tiek pat ir nelengvų techninių sprendimų.

Nepaisant to, man įdėtą darbą, pastangas atperka ir pateisina pirmadienio rytą matomi per savaitgalį įvykusių transakcijų skaičiai. Tuomet susimąstau, kad tai pinigai, kurių kažkas galėjo tiesiog negauti“. Pats Juozas sako viduje visuomet jautęs verslininko gyslelę ir norėjęs kurti savo veiklą. Bet kitiems patarimus apie galimą verslo pradžią dalina atsargiai: „atsakykite sau, ar tikrai norite turėti verslą. Samdomame darbe turite vieną vadovą, bet savame versle vadovais bus visi jūsų klientai. O ir darbo durų neišeina uždaryti, nes kai gerai, ieškai kaip augti, kai blogai – ieškai problemos sprendimo būdų“. Nenorėdamas pokalbio baigti liūdna gaida, J. Piekuras sako: „jei nuspręsite kurti verslą, supraskite, kokią vertę kitiems galite atnešti, kokias bėdas ir kam sprendžiate, gerai išsitirkite, kas yra jūsų rinka. O tuomet – daug  dirbkite ir sėkmė jus tikrai aplankys“.