Tūkstantmečio vaikai (Y karta) vis dažniau renkasi sveikesnius produktus, tačiau laukiama, kad tikrąją revoliuciją sveiko maisto pramonėje sukels jų jaunesnieji broliai ir seserys – Z karta, gimusi 1994–2012 metais. Jau dabar Z kartos atstovams būtina žinoti, iš kur atkeliavo jų lėkštėse esantis maistas, ir neabejojama, kad, pradėję valdyti savo finansus, jie už sveikesnius maisto produktus savo piniginę bus pasiryžę atverti plačiau.

Keičiasi požiūris į maistą

Ekologiškų maisto produktų gamintojo „AUGA Group“ valdybos pirmininkas Kęstutis Juščius pabrėžia, kad auganti Z karta nenori į burną dėtis bet ko. „Z karta nori žinoti, kaip maistas yra užaugintas ir pagamintas. Jie nori ekologiškų, tvariai ir skaidriai pagamintų maisto produktų“, – sako pašnekovas. Jis įsitikinęs, kad tai bus tikras iššūkis visiems maisto gamintojams ir maisto pramonei. Ilgainiui tai gali paskatinti maisto gamintojus atsisakyti nesveikų sudedamųjų dalių savo produktuose.

 

„Maistas Z kartai nėra tiesiog maistas, tai yra patirtis, santykis, poveikis.“

K. Juščius.

 

Jungtinėse Amerikos Valstijose šviežio maisto suvartojimas per pastarąjį dešimtmetį išaugo daugiau nei 20 procentų. Dar didesnio augimo tikimasi ateityje. Neabejojama, kad tam didžiausią įtaką turi jaunosios Z ir Y kartos. Jie dažniau renkasi ne tik šviežius produktus, bet ir namie gaminamą maistą. Būtent dėl to Z karta beveik nenaudoja mikrobangų krosnelės, o dažniau renkasi orkaitę ar kaitlentę. Taip gamindami jie gali ne tik panaudoti daugiau šviežių produktų, bet ir prisidėti prie paties gaminimo proceso, kuris jiems taip pat labai svarbus. „Maistas Z kartai nėra tiesiog maistas, tai yra patirtis, santykis, poveikis“, – aiškina K. Juščius.

Verslininkas sutinka, kad pasaulyje ekologiško maisto pramonė iš tiesų išgyvena aukso amžių: „Pasaulyje pastarąjį dešimtmetį ekologiško maisto rinka augo vidutiniškai po 10 procentų kasmet. Skandinavijos šalyse iš visos siūlomos produkcijos ekologiškų produktų nuperkama daugiausia. Ekologiško maisto rinka – viena sparčiausiai augančių. Pavyzdžiui, pernai Švedijoje ekologiško maisto rinka paaugo beveik 40 procentų“, – pasakoja verslininkas. Manoma, kad tokia tendencija nesulėtės ir vyraus toliau.

Neperka, bet įtaką jau daro

Vis dėlto K. Juščius pripažįsta, kad Lietuva kol kas dar atsilieka nuo pasaulinių maisto tendencijų. „Pagal statistiką Lietuvoje ekologiškų maisto produktų perkama gerokai mažiau nei Skandinavijos šalyse“, – sako jis, tačiau priduria, kad nuomonės ir požiūris į sveiką maistą ne taip ir skiriasi, todėl auganti ekologiško maisto rinka yra neišvengiama kryptis, kurios link juda Lietuva.

Pašnekovas neabejoja, kad prie to labai prisidės ir Z karta, tačiau kol kas ji sudaro tik nedidelę vartotojų dalį: „Šiandien Z karta tik žengia pirmuosius savarankiško gyvenimo žingsnius. Jie tik pradeda patys rinktis, ką vartoti ir balsuoti už tam tikrus produktus savo pinigine“, – dabartinę situaciją apibūdina K. Juščius. Jis mano, kad prireiks dar penkerių ar dešimties metų, kol jie taps masiškai vartojančiu segmentu, perkančiu produktus ir taip veikiančiu maisto gamintojus.

„Tarptautiniai tyrimai rodo, kad Z karta bus pasiryžusi už švaresnį ir sveikesnį maistą – savo nuostatas ir įsitikinimus – mokėti daugiau, nes jie suvokia ekologijos svarbą. Tačiau kol kas tai sunku įvertinti skaičiais, nes Z kartai priklauso ir dešimties metų vaikai, kurių vartojimo įpročiai mums to negali nei patvirtinti, nei paneigti“, – sako ekologiškų produktų gamintojas K. Juščius.

Nors Z karta dar nėra aktyviausia vartotojų dalis, jie neabejotinai daro įtaką savo tėvų sprendimams. „Vaikai visada turi įtakos tėvų pasirinkimui. Turime konkretų pavyzdį iš savo verslo kolegų Švedijoje – vienas mūsų klientų pasakojo, kad jo vaikas grįžęs iš mokyklos jo tiesiog pasiteiravo, kodėl jie savo asortimente neturi ekologiškų grybų, ir tuomet jis tikrai susimąstė, kodėl“, – realų pavyzdį prisimena K. Juščius.

Jis priduria, kad žmonės visada daugiau dėmesio pradeda kreipti į tai, ką valgo, tuomet, kai susilaukia vaikų. „Manome, kad pačius didžiausius pokyčius ekologiško maisto rinkoje pamatysime ne tuomet, kai Z karta pati taps savarankiškais vartotojais, bet dar vėliau – kai jie patys taps atsakingi už naujos kartos gyvenimą“, – asmeninę įžvalgą išsako K. Juščius.