Ne per seniausiai duris sostinėje atvėrė dar vienas naujas restoranas. Tačiau čia tikrai nerasite didžkukulių ar bulvinių blynų. Tai „Vaflių namai“, kuriuose galima paskanauti ne tik tradicinių vaflių su uogiene ar šokoladu, bet ir išbandyti itin neįprastų eksperimentų – vaflių su lašišomis ar plėšyta kiauliena. Apie idėjas, džiaugsmus ir vargus kuriant svajonių restoraną sutiko papasakoti patys „Vaflių namų“ šeimininkai – žurnalistai Šarūnas Mazalas (28) ir Laura Mazalienė (26).

Visi patiekalai be glitimo

Viena restorano įkūrėjų L. Mazalienė pasakoja, kad kartu su vyru Šarūnu jau senokai svarstė idėją įkurti tokią maisto įstaigą, kuri būtų tinkama glitimo netoleruojantiems žmonėms, nes ir patys įkūrėjai turi šią problemą. „Dėl to mums teko atsisakyti picų, makaronų ir pyragų viešose vietose – maža dalis restoranų pritaiko savo virtuvę tokiems kaip mes“, – guodžiasi moteris. Vėliau porai kilo idėja perimti Šarūno tėvų patirtį ir atidaryti piceriją, kurioje maistas būtų gaminamas iš miltų be glitimo. Tačiau, L. Mazalienės teigimu, svajonė greitai subliuško, nes skonis nebuvo ypatingas. Taip netikėtai jai kilo mintis gaminti vaflius. „Blynų juk apstu, o štai vaflių rinka Lietuvoje dar neatrasta…“ – pasakoja bendraįkūrėja. O jos vyras Šarūnas teigia manęs, kad vaflių verslas puikiai tiks sostinei, todėl po kelių mėnesių jau pristatė savo projektą „Ogmios miestui“.

„Manau, kad šie išskirtiniai bruožai ir tapo mūsų mažytės sėkmės paslaptimi.“

L. Mazalienė.

Kuo ypatingi „Vaflių namai“? L. Mazalienė tikina, kad jų išskirtinumas susideda iš kelių veiksnių: visų pirma, „Vaflių namų“ patiekalai gaminami visiškai be glitimo, todėl puikiai tinka jo netoleruojantiems žmonėms. Restoranas savo klientams siūlo ne tik tradicinių saldžių, bet ir sūrių vaflių. Be to, ši vieta pritaikyta šeimoms su mažais vaikais, todėl restorane įsikūręs vaikų kampas ir net sudarytas vaikiškas valgiaraštis. „Manau, kad šie išskirtiniai bruožai ir tapo mūsų mažytės sėkmės paslaptimi“, – sako pašnekovė.

Nerimą kelia konkurencija ir kritika

L. Mazalienė atvirauja, kad sunkumų versle vis dar kyla. „Mes abu su Šarūnu esame žurnalistai, verslo žinių semiamės iš jo tėvų. Be jų būtų dar sunkiau, – pasakoja jauna moteris. – Galbūt kaip didžiausią sunkumą išskirčiau didelę konkurenciją, kuri atsiliepia ne tik klientų skaičiui, bet ir personalui.“ Pašnekovė pripažįsta, kad darbuotojų kaita restorane didelė, per kelis menėsius įkūrėjai jau spėjo tai pastebėti. „Šiandien jie tavo draugai, rytoj – jau konkurentai“, – teigia moteris.

Jos vyras ir antrasis „Vaflių namų“ įkūrėjas Š. Mazalas priduria, kad šiandien susiduriama su unikalia situacija: lankytojai įsijaučia į maisto kritikų vaidmenį ir išdėsto nuomonę visuomenei socialinėje erdvėje. „Visa tai sukuria labai keistą, bet kartu ir juokingą situaciją, nes vieną dieną skaitai, kad svečias liko nusivylęs vafliu su plėšyta kiauliena ir niekada čia nebegrįš, kitą dieną svečių diskusijoje jau parašyta, kad buvo labai skanu, o ypač patiko vaflis su plėšyta kiauliena“, – pasakoja jaunas vyras. Jo teigimu, tokie atvejai įrodo, koks skonis gali būti subjetyvus dalykas, todėl negalima aklai pasitikėti komentarais.

Visada tikėjo savo sėkme

L. ir Š. Mazalai tvirtina, kad savo restorane jiems svarbu viskas. Pasak L. Mazalienės, be gero maisto ir malonaus aptarnavimo patrauklus restoranas neįsivaizduojamas. „Mums rūpi saugi aplinka, juolab kai pas mus lankosi šeimos su mažais vaikais. Norime, kad mūsų darbuotojai būtų viena didelė šeima, siekianti bendro tikslo“, – sako pašnekovė ir priduria, kad į darbą sudėtos ne tik investicijos, bet ir širdis. Š. Mazalas atskleidžia, kad jam svarbi ir restorano aplinka. „Lietuviai, ypač šeimos su mažais vaikais, vargu ar pamėgs restoranėlį, kuriame nebus jaukios aplinkos. Esame tokia tauta, kuriai restoranų interjeras turi didelę reikšmę, tad dėmesys tam privalomas“, – sako jaunas vyras.

Verslininkų pora neslepia, kad yra girdėję žodžius „nedarykite to“, o didelė dalis pažįstamų net ėmėsi už galvų ir sakė, kad jie nežino, kur lenda. „Vieninteliai draugai, Ali šokoladinės bendrasavininkiai į šią avantiūrą žiūrėjo teigiamai. Tada pamaniau, kad jei bent vieni jauni pažįstami džiaugiasi nuosavu verslu, ši sėkmė gali ištikti ir mus. Tikiu, kad ji gali ištikti kiekvieną, jei jis turi aiškią idėją ir žino, kaip ją įgyvendinti“, – mano L. Mazalienė. Mintis plėsti veiklą moteris sako kol kas vejanti šalin, nes pora per daug mėgsta savo darbą, todėl nenori, kad jis taptų tik skaičiais. O Š. Mazalas priduria, kad, jo nuomone, Vilniuje maitinimo įstaigų rinka yra perpildyta, todėl išgyventi iš tokio verslo tikrai nėra lengva. „Mano vienintelis patarimas būtų imtis specializuotos veiklos – negaminkite visko nuo sušių iki cepelinų, nes gerai nepagaminsite nė vieno. Jei gaminsite kad ir vieną patiekalą, bet jis bus tobulo skonio, lankytojų niekada netrūks“, – patarimu dalijasi pašnekovas.