Pomėgį užsiimti rankdarbiais moterišku versliuku pavertusi Daiva Eledita Stankevičiūtė (43) teigia: „Dirbant nemėgstamą darbą galima jį atlikti gerai, tačiau žmogus nebus laimingas. Verta ieškoti srities, kuri yra įdomi. Tada patirsite ne tik malonumą, anksčiau ar vėliau tai atneš ir atlygį. Nesvarbu, kiek jums metų: dvidešimt, trisdešimt, keturiasdešimt ar penkiasdešimt. Jeigu neturite galimybių ar drąsos sudrebinti savo gyvenimo dideliu verslu, prisiminkite mažus laisvalaikį praskaidrinančius dalykus ir nustebsite, kad tai gali būti jūsų duona – maistas tiek kūnui, tiek sielai.“

Nepabandęs nesužinosi

Šiaulių gyventojus kūrybiškais rankdarbiais pradžiuginti sumaniusi moteris daugiausia laiko vis dar skiria vesti atsargų apskaitai vienoje įmonių, gaminančių drabužius. Ši veikla moteriai įdomi, tačiau kiek monotoniška. „Retsykiais pristingu kūrybiškumo, tad šį trūkumą kuo puikiausiai užpildo mano verslas. Laikui bėgant labai tikiuosi originalių rankdarbių, skirtų vaikams, namams ir šventėms, kūrimą paversti savo pagrindine veikla, – svajonėmis dalijasi pašnekovė. – Rankdarbiai visada užėmė didelę dalį mano laisvalaikio. Buvo smagu matyti, kaip mano rankose iš siūlų kamuolio, audinio juostelės, karoliukų žingsnelis po žingsnelio gimsta kažkas nauja. Pradžioje kurdavau grožį tik sau. Paskui savo artimiesiems bei draugams. Ir, vis girdėdama užuominų, kodėl tuo nesidaliju su daugiau žmonių, sykį tikrai neberadau atsakymo. Taigi mintis „kodėl gi ne“ ir buvo projekto „Eledita Designs“ pradžia.“

Verslui įsukti daugiausiai reikėjo laiko

Beveik prieš metus rankdarbių verslą įkūrusi moteris teigia, kad pradžioje didžiausia investicija buvo laikas. „Reikėjo sukurti tai, kuo galėčiau sudominti pirkėją. Pirminėms finansinėms investicijoms – puslapiui išlaikyti, fotografės paslaugoms, mokesčiams, minimalioms žaliavų gaminiams atsargoms, pakavimo ir reklaminėms priemonėms – užteko 300 eurų sumos, – atvirauja pomėgį verslu pavertusi D. Stankevičiūtė. – Įdomu, tačiau nelengva buvo susikurti gaminių grupes, kurios būtų paklausios; susirasti fotografę, su kuria būtų galima ne tik techniškai dirbti, bet ir kurti; pačiai susikurti interneto puslapį; išbandyti įvairiausius reklamos ir bendravimo būdus su pirkėjais; rasti puikiausių krautuvėlių, kurios norėtų prekiauti mano gaminiais.“ Vardydama verslo įsukimo etapus, moteris neabejoja, jog viską įveikė kur kas lengviau, nes buvo sukaupusi vertingos technologės ir vadybininkės darbo patirties trikotažo gamyba užsiimančiose įmonėse.

„Pirminėms finansinėms investicijoms – puslapiui išlaikyti, fotografės paslaugoms, mokesčiams, minimalioms žaliavų gaminiams atsargoms, pakavimo ir reklaminėms priemonėms – užteko 300 eurų sumos“

D. Stankevičiūtė

„Kas gali būti maloniau, nei pačiai pamatyti ar skaityti mamos laišką apie vaikų džiaugsmą, gavus mano gaminį?“ – apie malonumą, atperkantį kasdienį stresą, užsimena D. Stankevičiūtė.

Rankdarbio vertė ne tik emocinė, bet ir piniginė

Daugiausia nerimo dėl verslo kūrimo pašnekovei kėlė dvejonė, ar tikrai ji nori skirti savo laisvalaikį ne poilsiui, o papildomai veiklai. „Be to, svarsčiau, ar kuriami daiktai yra gražūs tiek, kad juos norėtų turėti ne tik draugai. Dar viena užduotis – teko išmokti daiktą įvertinti pinigais ir tą kainą pasakyti net artimiesiems. Tai sudėtinga, nes laisvalaikio pomėgį teko perkelti į kitą lygį. Mano patarimas tiems, kas dar eina šiuo keliu: neskubėkite pradėti veiklos, kol tinkamai nepasiruošėte, nes pirmasis prisistatymo įspūdis išlieka ilgam. Greito ir didelio pelno tikėtis irgi pavojinga, nes gali tekti greitai nusivilti. O manyti, jog vėliau teks mažiau dirbti, irgi klaidinga, nes dėl atsiradusių įsipareigojimų ir noro plėstis bus atvirkščiai“, – patirtimi dalijasi verslininkė.

Eledita Designs