...

Verslo ateitis: tvarumas ir sveikas žmogus

Verslas

2019.11.27

Autorius: Ieva Kniukštienė

Temos: , .

Verslo ateitis: tvarumas ir sveikas žmogus

Aurimas Pautienius-Želvys Asmeninio albumo nuotr.

Šiuolaikinis vartotojas vis daugiau dėmesio skiria tvarumo, atsakingo vartojimo ir ekologijos temoms, todėl nieko keista, kad verslas privalo prisitaikyti ir siūlyti auditorijai palankius sprendimus. Gruodžio 5 d. tvarumo temas analizuos konferencijos „Tvari gyvenvietė sveikam gyvenimui“ dalyviai. Renginio organizatoriai – Ekologinio dizaino asociacija (EKODA) ir Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) – įsitikinę, kad naudos ir idėjų, kaip sėkmingai konkuruoti rinkoje, čia ras ir verslo atstovai.

„Jei paklaustumėte, ar verslas šiandien gali sau leisti nebūti tvarus, likčiau suglumęs. Atsakymas akivaizdus. Na, nebent verslas gyvena praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, kai apie klimato atšilimą mėginantys kalbėti mokslininkai daugeliui atrodė lyg pranašai šarlatanai, kai linijinis ekonomikos modelis buvo norma, kai mažai kas susimąstydavo apie ribotus išteklius, pramonės taršą, besaikį vartojimą ar klimato atšilimą. Mano įsitikinimu, nauji tvarumo ir žiedinės ekonomikos standartai yra ne tik neišvengiami, bet ir atveria neįtikėtinų galimybių“, – sako vienas iš renginio iniciatorių, EKODA narys, dizaineris Simonas Tarvydas.

„Tvarus ekonomikos augimas vis labiau priklauso nuo regionų gebėjimo keistis ir diegti inovacijas. Tai reiškia, kad reikia dėti daug daugiau pastangų sukurti aplinkai, kurioje būtų skatinamos inovacijos ir moksliniai tyrimai bei technologijų plėtra. Svarbu, kad tvarios idėjos būtų įgyvendintos, taip kurdamos gerovę, draugišką urbanistiką, sveiką aplinką žmogui“, – teigia LVPA vadovas Aurimas Pautienius-Želvys.

Jam antrinanti politikos sociologė, strategė, tyrėja, vizionierė, Ateities politikų akademijos programos autorė dr. Erika Godlevska pabrėžia, kad tvarumo idėjos itin aktualios, ir teigia, kad joms palaikyti ir vystyti reikalingas švietimas bei nuoseklus darbas: „Sakyčiau, pirmieji darbai, kuriuos reikėtų atlikti, tai daugiau apie tai kalbėti ir diskutuoti su visuomene, pramone, mokslininkais ir verslininkais.“

Verslas link sveikesnio gyvenimo

Anot S. Tarvydo, verslininkai turėtų sau užduoti esminius klausimus: „Ar galime atsiriboti nuo kritinių išteklių naudojimo? Ar galime gamybos ir statybos srityse naudoti antrines žaliavas? Ar galime veikti neteršdami aplinkos? Gal galime likusias medžiagas vėl panaudoti? Ar galime užtikrinti produkto ilgalaikiškumą ir jo priežiūrą?“ – vardija S. Tarvydas.

Tyrimų parko „Viva“ įkūrėjas dr. Jürgenas Lorenzas konferencijoje pristatys didžiausią Europos mokslinių tyrimų įstaigą, atliekančią statybinių medžiagų lyginamuosius tyrimus. Kaip teigia mokslininkas, statybinės medžiagos ir jų kokybė lemia namų oro kokybę, kuri tampa vis labiau vertinama. Atsižvelgiantį tai, kuriamos sveikesnės statybų medžiagos. Dėl šios priežasties, siekiant ištirti realias gyvenimo skirtingo tipo pastatuose sąlygas ir nustatyti statybinių medžiagų poveikį žmogaus organizmui, sukurtas didžiausias Europoje tyrimų parkas.

Iššūkiai, kylantys industriniams verslams, neaplenkia ir kūrybininkų. S. Tarvydas įsitikinęs, kad pastarieji gali daryti didelę įtaką tvarių idėjų sklaidai.

„Vienas jiems kylančių iššūkių – pereiti prie sisteminio mąstymo. Kaip nebekurti daiktų, o sugalvoti atsakingas sistemas, kur daug svarbiau tampa ne pats daiktas ar objektas, bet jo gyvavimo ciklas. Daiktai ar medžiagos, kitaip nei mes, mirtingieji, gali gimti iš naujo ir vėl dalyvauti ekonomikos cikle. Kaip dizaino mintis gali padėti kitoms industrijoms sklandžiai veikti naujų iššūkių kontekste“, – svarstymais dalijasi pašnekovas.

Be to, verslas turi galią daryti kur kas didesnius ir visuomenei geriau matomus pokyčius nei pavieniai asmenys, todėl tikslinga apgalvoti ne tik tai, ką galima padaryti iš naujo, bet ir tai, kaip tinkamai panaudoti jau turimus resursus.

XXI a. vartotojas

Konferencijoje pranešimą skaitysiantis architektas, urbanistas, lektorius Ignas Uogintas pastebi sinergiją tarp žmonių gyvenimo įpročių bei gyvenamosios aplinkos. Jis įsitikinęs, kad mes vieni kitus formuojame, ir priduria, kad šiuolaikinis žmogus jau niekada nebebus toks, koks buvo praėjusio amžiaus gyventojas.

„Faktas, kad XX a. žmogus, kurdamas savo gyvenamąją aplinką, iki galo neįvertino, kaip sparčiai jis naudojo savo aplinkos resursus. Na, pavyzdžiui, žmogus turi svajonę gyventi nuosavame name gamtos apsuptyje, tačiau dirba miesto centre. Tokiam norui jis turi įsivertinti ne tik papildomas sąnaudas ilgoms kelionėms, bet ir suprasti, kad šis sprendimas jam ir visai aplinkai gali būti netvarus daugeliu aspektų, tarkim, netoliese gyvenamosios vietos, ko gero, nebus reikiamų paslaugų ir tai skatins segregaciją, o miestui toks gyvenimo modelis irgi nebus naudingas – automobilių spūstys, mažinamas miesto tankis, mažinami žalieji plotai ir t. t.“, – gyvenimišku pavyzdžiu problemą iliustruoja pašnekovas.

I. Uogintą džiugina tai, kad XXI a. žmogus kritiškai vertina savo sprendimus ir dažnai renkasi aplinkai naudingesnį gyvenimo būdą: „Vietoj automobilio vis mieliau persėdama prie dviračio, dirbama vis arčiau namų ar net namuose, rūpinamasi ne savo asmeniniu kiemu priemiestyje, o netoliese esančia gatve, parku, skveru, rūpinamasi asmeniškai ir darant spaudimą, įtaką planuotojams, projektuotojams, kuriant aukštesnės pridėtinės vertės erdves.“

Architekto teigimu, tvarumas tikrai nėra vien gudrių inžinerinių įrenginių panaudojimas pastate: „Tvarumas yra tai, kaip sumaniai, optimaliai išnaudojame esamus, jau turimus resursus, kad aplinkai atiduotume daugiau, nei gauname iš jos.“

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.