Pokalbio su vienu iš bendrovės „Sprana“ įkūrėjų Mindaugu Steponavičiumi reikėjo gerokai palaukti. Verslininkui vis pritrūkdavo laiko. Visų pirma todėl, kad šie metai tampa „Spranos“ proveržio metais. Spektrometrinių analizatorių kūrėjai jau rado pirmuosius klientus Lietuvoje, o didžiulis susidomėjimas iš užsienio verčia galvoti ir apie tolesnę plėtrą. Apie įmonės atsiradimą, laimėjimus bei ambicingus ateities planus su M. Steponavičiumi ir pasikalbėjome.

Verslas ar tolesnė akademinė karjera?

Kas yra spektrometrija? Tai galima paaiškinti gana paprastai. Yra šviesos šaltinis. Tai gali būti ir lempa, ir lazeris. Tai jau priklauso nuo to, kokiame spindulių diapazone dirbama. Spindulys šviečia į tam tikrą medžiagą. Šviesa per ją gali eiti kiaurai, gali nuo jos ir atsispindėti. Surinkus detektoriumi kiaurai perėjusią arba atsispindėjusią šviesą gaunamas spektras. Mokslininkai tokiu pačiu principu gauna informaciją apie žvaigždes. Šviesoje slypi didžiulė informacija, reikia tik mokėti ją perskaityti. Būtent tos informacijos skaitymas ir yra „Spranos“ darbas. Šis metodas itin tinka trąšų pramonei, gali būti nesunkiai pritaikomas ir kitų pramoninių medžiagų gamybai. Bendrovės „Sprana“ pagrindas – M. Steponavičiaus brolio Raimundo moksliniai tyrimai. „Šešeri metai mano brolio doktorantūros studijų buvo skirti būtent šiam dalykui. Dabar mes komercializuojame jo doktorantūros darbą. Brolis turėjo tikslą sukurti metodologiją informacijai ištraukti iš spektro. Tą metodologiją sukurti pavyko, tad ji paprasčiausiai negali imti ir nugulti į stalčių“, – pasakoja M. Steponavičius.

Problemų bus, bet tai nereiškia, kad reikia sustoti. Problemas išspręsime dirbdami. Visos problemos išsprendžiamos. Reikia tiesiog sveiko fanatizmo.

M. Steponavičius.

Jis pripažįsta, kad ne vienas universitetas broliui siūlė tyrimus tęsti jų laboratorijose, bet noras išbandyti save versle nugalėjo. „Broliui tikrai buvo iškilusi ta dilema. Doktorantūrą jis baigė Niukaslo universitete, 2008 m. konferencijoje Prancūzijoje pelnė geriausio jaunojo analitiko apdovanojimą. Taigi pasiūlymų jis turėjo labai daug. Tačiau aš tuo metu irgi buvau pasitraukęs iš samdomų darbų bankuose. Įgyvendinau svajonę ir pradėjau savo verslą. Tą pačią svajonę turėjo ir mano brolis. Mes praktikai, tad norėjome daugiau nei vien sausos akademijos. Taigi ir sukome į tą pusę. Pasiūliau broliui pabandyti kartu įgyvendinti tas idėjas. Pradėjome nuo konsultacinio verslo. Jame didelių investicijų nereikia, o proto turime pakankamai. Laukėme palankaus meto pradėti plėtoti savo idėją. Konsultaciniame versle pavyko pasiekti gerų rezultatų, ir tai parodė, kad verslauti mokame“, – teigia pašnekovas.

Rado tinkamus partnerius

M. Steponavičius sako, kad veiklai pradėti reikėjo maždaug 3 mln. litų investicijų. Natūralu, kad broliai ieškojo investuotojo. Vis dėlto bet kokio jiems nesinorėjo. „Pradėjome ieškoti partnerių. Susitikinėjome su visais Lietuvos lazerių gamintojais, nes lazeriai yra vienas iš mūsų sprendimo komponentų. Visi mus mielai priimdavo. Galiausiai „Altechna“ tapo tais, kurie pasakė „pabandom“. Jie buvo nusiteikę investuoti. Kartu nutarėme pabandyti. Mums buvo svarbu tai, kad žmonės jau dirbtų aukštųjų technologijų srityje. Galima rasti partnerį, kuris turi pinigų, bet visiškai nesupranta tavo verslo. Mes „Altechną“ vertiname ne tik kaip finansinį partnerį. Mums reikėjo ir jų patirties visame pasaulyje. Juk faktas, kad mūsų rinka tikrai neapsiriboja Lietuva. Jie jau turi daug partnerių ir patarimų“, – atskleidžia jis.

Pirmaisiais partneriais ir klientais tapo Kėdainių trąšų gamintojas. „Pirmas dalykas, kurį padarėme, – apsilankėme pas galimus klientus. Paklausėme, ar jiems būtų įdomu. Vienas galimų klientų buvo dabartinis mūsų didžiausias klientas „Lifosa“. Jie pasakė, kad jiems reikėtų tokio analizatoriaus. Labai gerai turėti tokį klientą, kuris padėtų išbandyti tavo produktą. Sukurti analizatoriui mums prireikė maždaug pusantrų metų. Įdomiausia tai, kad gal du mėnesius laukėme, kol suvažiuos reikiami komponentai, ir užstrigome visai ne ten, kur tikėjomės. Viską, kas priklauso nuo mūsų, padarėme labai greitai, bet užstrigome ties tiksliąja mechanika: kaip paruošti, nuvalyti aparatą. Vargome ten, kur neturėjome žinių. Nežinau, ar tai labai ilgas kelias. Vis dėlto pusantrų metų yra gana nemažai“, – teigia verslininkas.

Pasak jo, analizatoriaus nauda pastebima labai greitai. „Lifosoje“ trąšų mėginys imamas kas šešias valandas. Tai reiškia, kad stabdoma gamyba ir su mėginiu einama į laboratoriją. Tai daro trys laborantės. Nuo mėginio paėmimo iki atsakymo praeina šešios valandos. „Lifosos“ išeiga yra dvi tonos per minutę. Po šešių valandų gali sužinoti, kad visą šį laiką gaminai nelabai geras trąšas. Tai yra pusė traukinio sąstato. Mūsų analizatorius atsakymą duoda po dešimties minučių. Tam nereikia ir laboratorijos. Šis analizatorius jiems atsiperka per vieną ar du mėnesius“, – tikina M. Steponavičius.

Pasaulinės ambicijos

Šie metai „Spranai“ tampa proveržio metais. Susidomėjimas analizatoriumi auga. Konkurentų pasaulyje irgi praktiškai nėra, todėl darbų tik daugėja. Tokiomis aplinkybėmis atsiranda kitų iššūkių. „Komanda yra skausmingas klausimas. Ją buriame šiek tiek į priekį. Čia jau tokia mano iš daugelio įmonių atsinešta patirtis. Gerą žmogų sunku rasti. Jeigu tai pavyksta, reikia jį pasiimti. Gal dabar jam ir nėra darbo, bet, kai jo atsiras, tu turėsi žmogų. Kai jau yra spaudžiančių darbų ir būtinai reikia žmogaus, greičiausiai paimsi bet kokį. Tada nežinia, ar jis prilips prie komandos, ar išvis liks pas tave. Todėl komandą mes buriame ateičiai. Mano filosofija apskritai yra tokia, kad, jeigu surinksi vienoje vietoje penkis protingus žmones, tai jie ir patys sugalvos, ką veikti“, – įsitikinęs pašnekovas.

Bendrovės „Sprana“ ambicijos yra pasaulinės. Šiuo metu kalbamasi su galimais partneriais Europoje, o žvilgsnį traukia ir trąšų pramonėje itin svarbios Pietų Amerikos, Azijos rinkos. Tad verslininkai dabar rengiasi kitam iššūkiui – augimui. Juk augti tvariai ir kokybiškai tikrai ne visada paprasta. „Tai tikrai yra iššūkis. Ankstesniuose darbuose esu matęs, kiek problemų gali atsirasti staigiai augančiose įmonėse. Nebūna staigaus augimo be problemų. Jų kils ir mums. Mes tam pasiruošę. Bus bėdų su personalu, apyvartinėmis lėšomis, patalpomis. Jau dabar tai jaučiame. Tačiau su tuo reikia susitaikyti. Mūsų tėvukas ne veltui sakydavo: „Kai eini į mišką, juk nesitiki, kad medžiai neoš.“ Problemų bus, bet tai nereiškia, kad reikia sustoti. Problemas išspręsime dirbdami. Visos problemos išsprendžiamos. Reikia tiesiog sveiko fanatizmo. Tai panašu į Kolumbo kelionę. Jis išplaukė nežinia kur, be žemėlapio. Jį vedė tikėjimas, kad suras žemę. Taip ir mus į priekį varo tikėjimas, kad viskas pavyks. Kodėl gi ne? Juk į kosmosą irgi žmonės skrenda. Tokie patys kaip ir mes“, – sako M. Steponavičius.