Vilniuje, Šiaurės miestelyje, atidaryta mėsos parduotuvė „The Farm“ – viena iš trijų kūrėjams priklausančių smulkiųjų mėsos krautuvių. „Lietuviai vis labiau rūpinasi tuo, ką deda į skrandį, auga kokybiškų produktų paklausa“, – įsitikinę mažiausios Lietuvoje mėsinės ir specializuotų parduotuvių kūrėjai, vilniečiai Jūratė Valiukaitė (46), Renata Martinkutė-Kirdienė (41) ir Valentinas Lukoševičius (38).

Jaukios šeimyninės parduotuvėlės

Verslas pradėtas Užupyje prieš ketverius metus. Ten buvo atidaryta pirmoji nedidelė specializuota mėsos parduotuvė. Antroji duris atvėrė vilniečių pamėgtame Halės turguje, šįkart kiek kitokia. „Halės Deli“ klientai gali ne tik įsigyti mėsos produktų, bet ir paragauti jų šalia esančioje kavinėje. Mažosios mėsos parduotuvės leidžia įsigyti kokybiškų maisto produktų skaniems ir visaverčiams patiekalams: „Esame keliaujantys žmonės. Ir tikrai žinome, kas yra geras kepsnys, gera mėsa. Būdavo, grįžti, nueini į parduotuvę, nusiperki jautienos nugarinę ir nesupranti, kodėl tau neišeina taip iškepti. Pradėjome domėtis, supratome, kodėl taip yra“, – tvirtina R. Martinkutė-Kirdienė. Taip pat kelionės po Vakarų Europą leidžia perkelti vakarietišką smulkiojo verslo kultūrą į Lietuvą: „Užsienyje kiekvienas kvartalas turi savo mėsininką, turi savo kepyklėlę, tas smulkusis verslas labai aktyvus ir stengiasi būti arčiau žmogaus, arčiau kliento. Tai visai kitokios parduotuvės nei beveidis prekybos centras, pasigedome to Lietuvoje“, – pasakoja pašnekovė.

Trys parduotuvės skirtingais pavadinimais

Verslininkės atvirauja, kad kuriami trys prekių ženklai apsunkina reklaminius procesus, tačiau leidžia išlaikyti autentiškumą. „Nesame nusiteikę prieš tinklus, bet patys siekiame išskirtinumo ir individualumo. Kiekviena mūsų valdoma prekybos vieta skiriasi: Užupyje „Gegio stalui“ prekiaujame tik šviežia mėsa, „Halės Deli“ gaminame vietoje“, – pasakoja moterys.

Jos įvardija ir tolesnius planus. Į užsienį plėstis neplanuoja, bet siekia optimizuoti procesus. „Siekiame keisti procesus, kad netektų dirbti septynias dienas po dvidešimt valandų“, – išduoda J. Valiukaitė.

Mėsinė – kavinė „Halės Deli“

Prekybinis taškas Halės turgavietėje kiek skiriasi nuo kitų. Pirmiausia tai mažiausia mėsinė Lietuvoje. Be to, šalia veikiančioje kavinėje galima pavalgyti greitus pietus ir paragauti mėsos gaminių, kurių galima įsigyti toje pačioje vietoje. „Žmogus, ateina, paragauja dešrelę kavinėje ir tada ieško, kur galėtų tokią įsigyti, šiuo atveju jie tai gali padaryti toje pačioje vietoje. Taip pat būna atvejų, kai atėjęs nusipirkti mėsos klientas neturi galimybės jos išsikepti ir paprašo iškepti parduotuvėje“, – pasakoja R. Martinkutė-Kirdienė.

Mėsos parduotuvių savininkai kūrybiškai išnaudoja turgavietės aplinką ir rinkai siūlo ne vieno ūkininko, bet sujungtą, įvairų ir kokybišką asortimentą. „Halės turgus gyvuoja šimtą metų, pats pastatas architektūriškai gražus ir vieta gera. Tai yra vieta, kur galima ne tik įsigyti kokybišką produktą, bet ir pabendrauti, juk to žmonės ir ateina į turgų“, – pasakoja moteris.

Sunkiausia suburti patikimą komandą

 

„Man atrodo, kad mokame tikrai geras algas ir galime dar daugiau mokėti, nes siekiame stabilumo.“

R. Martinkutė-Kirdienė.

 

Kuriant verslą ir atidarant vis naujus taškus, labai svarbu skirti darbus tinkamiems žmonėms: „Tau atrodo, kad pats viską padarysi geriausiai, gal ir nepadarysi, bet tau vis tiek taip atrodo“, – atvirauja J. Valiukaitė.

Darbuotojų trūkumą ir iškreiptą darbo rinkos suvokimą moterys įvardija kaip didžiausią sunkumą plečiant verslą. „Problema ne ta, kad mažai mokame, jie net neklausia, koks bus atlyginimas, tiesiog nesiunčia gyvenimo aprašymų, nėra kalbos apie pinigus. Man atrodo, kad mokame tikrai geras algas ir galime dar daugiau mokėti, nes siekiame stabilumo“, – atvirauja R. Martinkutė-Kirdienė.

Sėkmės rodiklis – asmeninis prisilietimas

Pokalbio metu verslininkės ne kartą pamini dėmesį klientui, patarimus, receptus, kaip patiekti mėsą. Taip pat pasakoja, kaip atidžiai renkasi tiekėjus. Vertina ne tik sertifikatus, bet ir susipažįsta su pačiais ūkininkais, procesu. Susikalbėjimas komandoje, stiprus branduolys ir aukšti kokybės standartai tiesia kelią į sėkmę. „Vadinamasis asmeninis prisilietimas (angl. personal touch) – atsakingas požiūris į partnerius, keliami aukšti standartai darbuotojams ir tiekėjams – mūsų sėkmės rodiklis“, – atskleidžia J. Valiukaitė.

Žinoti, kaip įsivaizduoji verslą po penkerių metų

Verslininkių nuomone, svarbiausia turėti aiškų tikslą ir viziją. „Žinodamas, ko nori, aiškiai perteiksi tai komandai ir darbuotojams. Imtis verslo jaunam linkėčiau, pagyvenusiam ne. Reikia labai daug entuziazmo, labai daug jėgų ir asmeninio laiko. Nukenčia ir šeimos. Reikia geros idėjos ir tikslo. Reikia žinoti, kaip save įsivaizduoji po tų penkerių metų. Tada perteiksi viską savo darbuotojams“, – pabrėžia J. Valiukaitė.

„The Farm“