Vaikystėje turbūt kiekvienas turėjo ar bent jau svajojo apie žaidimų konsolę. Kompiuteriniams žaidimams užkariujant pasaulį susiformavo milijardinė jų industrija, o socialiniai tinklai ir išmanieji telefonai tai tik sustiprino – žaisti pradėjo net ir nieko bendra su žaidimais neturėję, o pačius žaidimus kurti gali net ir mažos komandos. Tokių komandų yra ir Lietuvoje. Nors apie žaidimus kuriančius lietuvius girdime ne tiek ir daug, tai nereiškia, kad jų nėra. Vienas iš jų – kaunietis Arvydas Burdulis, ne tik pats kuriantis, bet ir siekiantis suburti visus lietuvius kūrėjus į darnią bendruomenę. Tai padaryti jis bando jau kelerius metus organizuodamas Metų žaidimo rinkimus. Su A. Burduliu (26 m. iš Alytaus) pasikalbėjome apie rinkimų idėją, lietuvius kūrėjus ir tiesiog apie kompiuterinius žaidimus.

Paskatino noras kaupti informaciją

Pašnekovas atskleidė kompiuteriniais žaidimais susidomėjęs dar vaikystėje. Iš pradžių tradiciškai – per „zelitoninius“ žaidimus, o netrukus atsirado noras kurti pačiam.

„Žaidimai gyvenime prasidėjo nuo „Zeliton“, paskui pradėjau programuoti. Pats kompiuterio net neturėjau, todėl tai dariau mokykloje. Įsigijęs pirmą kompiuterį jau pradėjau daugiau programuoti, o ne žaisti. Tas programavimas didžiąja dalimi buvo žaidimų kūrimas. Domėjimąsi dar labiau paskatino žaidimų kūrėjų forumai“, – pasakojo kaunietis.

Burdulis daug laiko praleisdavo žaidimų kūrėjų forumuose, tačiau jų aktyvumui nuslūgus pajuto poreikį pasiūlyti alternatyvą.

Išmanieji telefonai labai išplėtė žaidimų rinką. Jie ne tik į žaidimų pasaulį atvedė milijonus naujų žmonių, bet ir pasiūlė daugybę galimybių patiems kūrėjams.

A. Burdulis

„Dar prieš 2008–2009 metus buvo populiarus vienas internetinis forumas apie žaidimus. Jis ir dabar egzistuoja, bet jau nėra toks populiarus. Tuo metu aš ir pats žaisdavau tuos žaidimus, komentuodavau. Mažėjant forumo populiarumui neliko vietos, kurioje būtų matomi žaidimai.

Pamaniau, kad juos vėl reikėtų sujungti į vieną vietą, kad informacija liktų ateičiai ir galėtume matyti, kas buvo daroma, kuriama“, – pasakojo pašnekovas.

Išjudinti pačią idėją pasirodė ne taip paprasta. A. Burduliui pirmais metais reikėjo pačiam ieškoti potencialių dalyvių, pasakoti, ką nori padaryti.

„Pirmaisiais metais labiau orientavausi į patį žaidimų rinkimą ir jų pateikimą vienoje vietoje. Tai buvo 2009-aisiais, bet tada pritrūko laiko ir išplėtota vizija liko mintyse. Kitais metais radau laiko, todėl surinkau žaidimus, sudariau jų sąrašą ir pateikiau jų trumpus aprašus. Atsirado bendraminčių, kurie irgi domisi žaidimais, išrinkome geriausius. Tais metais pakeičiau ir rinkimų formatą, kad žaidimus pateiktų patys kūrėjai. Juk yra daug žaidimų platinimo kanalų, tad pačiam juos visus rasti labai sunku. Tais metais, kai įdiegiau tokią sistemą, iš karto pamačiau žaidimų, apie kuriuos iki tol net nebuvau girdėjęs. Sakyčiau, kad toks sprendimas pasiteisino“, – sakė pašnekovas.

Bendruomenei trūksta vienybės

Metų žaidimo rinkimų organizatorius sako, kad lietuvių žaidimų kūrėjų ne tiek ir mažai. Apie juos nedaug girdime daugiausia dėl to, kad jiems trūksta vienybės.

„Dabar ta bendruomenė šiek tiek išsiskaidžiusi. Anksčiau tas forumas buvo savotiškas judėjimo centras. Dabar, kai platinimo kanalų yra begalė, ji išsiskaidė. Vis dėlto manyčiau, kad ji tikrai nemaža. Per tuos metus, kai vyksta rinkimai, prisirinkau daug kontaktų, turiu nemažai pažįstamų“, – teigė A. Burdulis.

Jis sako, kad lietuviai kūrėjai savo veidą dar tik formuoja ir bando pataikyti į pasaulinį standartą. „Sakyčiau, kad išsikirtinio veido mes dar neturime. Žaidimų pasaulyje yra tam tikros tendencijos, tad norint uždirbti pinigų žaidimas kuriamas pagal tas tendencijas. Kai kurie kūrėjai lietuvišką identitetą bando įdiegti į savo žaidimus. Pavyzdžiui, kai kuriu aš, stengiuosi įdėti informacijos apie Lietuvą, kad žmogus suprastų, jog čia yra lietuviškas darbas.

Lietuviai kuo toliau, tuo labiau koncentruojasi į mobiliųjų įrenginių žaidimus. Jų skaičius didėja. Čia galioja tam tikri išvaizdos šablonai, prie kurių stengiamasi prisitaikyti. Prieš kelerius metus buvo ir feisbuko žaidimų bumas. Jis irgi buvo sukūręs tam tikrą išvaizdą, prie kurios buvo taikomasi norint, kad žaidimas taptų kuo populiaresnis. Šiuo metu dauguma žaidimų yra skirti išmaniesiems telefonams“, – kalbėjo Metų žaidimo rinkimų organizatorius.

Lietuviai – ambicingi kūrėjai

Burdulio teigimu, kuriant žaidimą nėra ir negali būti patikimo recepto. Nors šiuo metu populiariausi paprastai valdomi ir lengvai suprantami žaidimai, sukurti tokį, kuris užkabintų, yra labai sunku. Kitaip tariant, sukurti naują „Candy Crush Saga“ – milžiniškas iššūkis.

„Su kolegomis kadaise irgi diskutavome apie šitą žaidimą. Priėjome kelias išvadas. Pirmiausia jo vieno lygio trukmė yra palyginti maža, tad galima žaisti važiuojant autobusu ar laukiant stotelėje. Be to, lygiai nėra tiesiogiai susiję tarpusavyje, žmogui nereikia ko nors prisiminti, analizuoti ir panašiai. Mechanika irgi paprasta, lengvai perpranatama. Trumpi lygiai skatina toliau žaisti, motyvuoja. „Candy Crush Saga“ labai puikiai tinka žaliai auditorijai, kuri anksčiau nebuvo žaidusi jokių žaidimų“, – teigė pašnekovas.

Anot A. Burdulio, išmanieji telefonai labai išplėtė žaidimų rinką. Jie ne tik į žaidimų pasaulį atvedė milijonus naujų žmonių, bet ir pasiūlė daugybę galimybių patiems kūrėjams.

„Šiuo metu už kūrėjus populiaresni leidėjai. Jie yra labai svarbūs. Net ir tie lietuviai, kurie kuria, paprastai bendradarbiauja su kokiais nors leidėjais. Tarkime, jei lietuviai ir išleistų garsų žaidimą, jis būtų labiau žinomas dėl leidėjų vardo. Vien faktas, kad žaidimai mobiliosiose platformose yra palyginti maži, jau atveria kelią. Tai reiškia, kad ir mažos komandos gali kurti žaidimus, kartais net ir pavieniai asmenys.

„Android“ platforma apskritai yra atvira. Net vaikas savo kambaryje gali sukurti ir įkelti žaidimą. Lietuvių ambicijos čia tikrai juntamos. Sėkmės istorijų yra ir kiekvienas kūrėjas tikisi, kad jo žaidimas netikėtai sulauks populiarumo, uždirbs daug pinigų“, – sakė A. Burdulis.

Dalyviai šiek tiek sukčiauja

Kasmet rinkimuose dalyvauja maždaug dvi dešimtys žaidimų. Jų turbūt galėtų būti daugiau, o patys rinkimai galėtų sulaukti daugiau dėmesio, bet A. Burdulis prisipažįsta, kad jam kartais tiesiog stinga laiko. Visgi jis svajoja, kad šie rinkimai suburs tvirtą žaidimų kūrėjų bendruomenę.

„Pirmaisiais metais, kai dalyviai patys registravosi, buvo dvidešimt vienas žaidimas. Sakyčiau, neblogas skaičius. Pernai buvo dvidešimt trys komandos, šiemet – šešiolika. Pirmais metais reikėjo labiausiai stengtis dėl matomumo, kad kūrėjai sužinotų apie rinkimus. Pats ieškojau jų – rasdavau ir parašydavau laišką.

Šiokios tokios rinkimų tendencijos yra. Tarkime, 2011–2012 metų rinkimuose vertinimai buvo beveik tokie, kokių ir tikėjausi. Aišku, atsirasdavo bandančių sukčiauti. Pavyzdžiui, stengdavosi numušti konkurentų balus. Vis dėlto pats žaidimų išdėstymas buvo toks, kokio ir tikėjausi.

Šiais metais viskas pakrypo į kitą pusę. Atsirado daugiau sukčiaujančių ir tvarka sąraše kiek susijaukė“, – pasakojo pašnekovas.

Šie rinkimai – tai A. Burdulio pomėgio viską klasifikuoti ir tvarkyti rezultatas. Save jis laiko savotišku enciklopedininku, kurio uždavinys – kaupti informaciją apie Lietuvoje kuriamus žaidimus.

„Esu žmogus, kuriam reikia struktūros. Jeigu yra žaidimai, man reikia išmanyti jų raidą. Tokie duomenys nėra prieinami, todėl, manau, tokie rinkimai, toks sąrašas labai pagelbėtų. Kadangi niekas daugiau tokios idėjos nesukūrė, tai padariau aš. Pats kuriu žaidimus, todėl esu ne juokais įsitraukęs į šį reikalą“, – taigė A. Burdulis.