Dauguma žmonių, ypač jaunimas, nori dirbti savarankiškai, turėti savo verslą. Kai kurių norai lieka tik idėjomis, tačiau kiti išsikelia didžiausius tikslus ir pradeda net neįvertinę ar neišbandę savo galimybių. Todėl dažnai tenka susidurti su ne itin maloniomis pasekmėmis. Kaip kryptingai ir sistemingai siekti savosios idėjos įgyvendinimo bei džiuginančių rezultatų? Apie tai šnekučiavomės su Tęstinių mokymų centro lektoriumi ir treneriu, verslo ir vadybos konsultantu Vytautu Gaidamavičiumi.

Pradžia dėl pradžios

Dažniausiai patariama pradėti veikti, sakant „nepabandęs nesužinosi“. Tačiau lengva rizikuoti, kai nėra ką prarasti. „O kai kalbama apie verslą ir nemažas finansines investicijas, verta įsivertinti ne tik galimybes, bet ir dominančią sritį. Nes tik savo veiklos entuziastai pradėję gali kurį laiką dirbti nemokamai, ištverdami bemieges naktis bei investuodami daug savo laiko. Aistringas atsidavimas savo veiklai padės net tuomet, kai verslas nesiklostys itin sėkmingai“, – dėsto ekspertas.

„Kiekvienas turi būti morališkai pasirengęs klysti. Jei nėra verslo patirties, tikimybė, kad pasiseks, lygi loterijai“

V. Gaidamavičius

Tęstinių mokymų centro treneris V. Gaidamavičius įsitikinęs, kad jauniesiems verslininkams koją dažniausiai pakiša ambicijos ir netinkama motyvacija: „Nepakanka tiesiog norėti tapti klestinčiu verslininku. Reikia vaikytis ne pinigų, o vadovautis savo aistra. Jei svarbiausias verslo tikslas yra vien pinigai, tuomet, iškilus problemų, greičiausiai tiesiog viską mesite į šalį arba tęsite sukandę dantis, vis galvodami apie šviesią, sėkmingą ateitį, tačiau nekęsdami dabarties ir to, ką darote.“

Nepasiduoti neigiamoms nuostatoms

Sėkmingai pradžiai dažnai trukdo išankstinės neigiamos nuostatos. „Tam, kad objektyviai įsivertintumėte verslo idėją, reikia atsiriboti tiek nuo savo, tiek nuo aplinkinių neracionalios kritikos bei įsitikinimų. Jeigu jau darote tai, kuo mėgaujatės, tuomet visiškai nesvarbu, ką mano ir sako kiti“, – teigia treneris.

Svarbiausia, kad veikla būtų maloni ir prasminga. Procesas turi teikti malonumą, tada ir nesėkmės tebus patyrimas, o ne motyvacijos žlugimas. „Kiekvienas turi būti morališkai pasirengęs klysti. Jei nėra verslo patirties, tikimybė, kad pasiseks, lygi loterijai. Čia žmonės išlošia, praturtėja, bet ne visi. Todėl nesėkmėms reikia būti pasiruošus ir jas priimti kaip patirtį, tobulėjimo procesą“, – pataria V. Gaidamavičius.

Kiekvieno verslo pradžioje ypač svarbus aplinkinių palaikymas. „Pirmiausia reikia pasidalyti idėja su emociškai pozityviais žmonėmis, kurie palaikytų ir pritartų, net jei nenusimano. Vėliau su racionaliai pozityviais, kurie argumentuotai paklausinėtų ir padrąsintų, o tada su racionaliai negatyviais, kurie pakritikuotų, kad ne tik galėtumėte apginti savo idėją, bet ir išgirstumėte kritikų įvardijamas grėsmes bei tobulintinas sritis. Svarbiausia stengtis atsiriboti nuo emociškai negatyvių žmonių, kurie nieko racionalaus nepasako ir taip gali nuslopinti entuziazmą“, – pasakoja emocinio intelekto treneris.

Startas mažais žingsniais

„Labai dažnai jauni, ambicingi startuoliai, tikėdami savo idėja, šoka aukščiau bambos. Užsibrėžia didelius tikslus ir per trumpą laikotarpį žada pasiekti norimus rezultatus. Tačiau gana greitai tenka nusivilti. Norint laiką ir pinigus investuoti tikslingai, reikia išsibandyti, į rinką eiti mažais žingsneliais“, – tikina V. Gaidamavičius.

Pašnekovo teigimu, vien iš gerų idėjų rezultatai neatsiranda, todėl reikia imtis kryptingų ir apgalvotų veiksmų. „Viena ambicinga komanda, dirbanti nekilnojamojo turto plėtojimo srityje ir nieko neišmananti apie energetiką, sumanė kurti verslą šioje srityje. Darė namų darbus, samdė specialistus, domėjosi naujausiais projektais. Ir štai rezultatas – po metų jie jau laikomi rimtais žaidėjais šioje rinkoje. Tad judėjimas mažais žingsniais tikslo link leis pamatyti vietas, kuriose stringama, kad jos būtų kuo greičiau sutvarkomos ir nepasikartotų verslui išsiplėtojus“, – atskleidžia Tęstinių mokymų centro lektorius.

Sėkmės lydimų startuolių, nepabijojusių rizikuoti, tikrai yra, tačiau nemažai verslo idėjų taip ir lieka užmarštyje. „Žinoma, galima iškart bėgti visą maratoną ir galbūt vienam iš dešimties tikrai pavyks pasiekti finišą dėl puikios sveikatos ir ištvermės. Tačiau likusiems devyniems verta treniruotis, bėgiojant kelis kartus per savaitę, likus dviem mėnesiams iki starto. Taip bus galima įsivertinti ir pirmam kartui galbūt apsiriboti dešimčia kilometrų vietoj keturiasdešimt dviejų“, – teigia V. Gaidamavičius.