...

Sėkmės ir nesėkmės faktoriai verslo pasaulyje

Verslas

2012.10.09

Autorius: Povilas Sabaliauskas

Temos: .

Sėkmės ir nesėkmės faktoriai verslo pasaulyje

Sėkmę siedami tik su finansiniais rodikliais rizikuojame sulaukti priešingų rezultatų – sėkmė mus paprasčiausiai apleis. dream-wallpaper.com nuotr.

Kas yra sėkmė verslo pasaulyje? Finansiniai rodikliai? Vargu, nes sėkmės definicija gerokai platesnė. Į ją telpa ir pasitenkinimas tuo, ką darai, ir darbo santykiai, ir dar daug kitų dalykų. Sėkmę siedami tik su finansiniais rodikliais rizikuojame sulaukti priešingų rezultatų – sėkmė mus paprasčiausiai apleis. Tuo įsitikinęs konsultavimo įmonės „UAB CRC Consulting“ vadovas Donatas Ramonas. Su juo ir susitikome pasikalbėti apie tai, kas yra sėkmė ir kaip ją prisivilioti.Sėkmė yra sunkiai apibrėžiamas dalykas, be to, kiekvienam yra skirtinga. Štai kodėl D. Ramonas pataria nuo pat pradžių turėti aiškią sėkmės viziją. „Kaip ir visur, pirmiausia reikia apibrėžti sėkmės kriterijus. Mūsų įmonei, kurioje dirba tik keli žmonės, tai tikrai nėra finansiniai rodikliai. Pagrindinis mūsų sėkmės kriterijus yra klientų rekomendacijos. Mūsų verslas susideda iš dviejų aspektų: arba gauname pakartotinių užsakymų, arba klientas apie mus papasakoja kitam klientui. Aktyviai pardavimo, rinkodaros klausimais neužsiimame.Kas yra sėkmė? Taip, ją galima vertinti pagal finansinius rodiklius, tačiau tai tik vienas kriterijų. Yra ir kitų: darbuotojų pasitenkinimas, malonumas dirbant. Finansiniai rodikliai yra tarsi higiena. Jeigu organizacija siekia pelno, jai reikės teigiamų finansinių rodiklių, to jokiu būdu negalima sumenkinti. Klausimas, ar tai yra vienintelis tikslas. Tikslai nebūtinai turi būti pamatuojami. Misija gali būti išvis nepasiekiama. Tarkim, mūsų misija yra „teikti inovacijas medicinos srityje“. Tai nepamatuojamas tikslas, tačiau motyvuojantis niekada nesustoti“, – dėstė D. Ramonas.Kitas svarbus dalykas – misija. Įmonė privalo ją turėti. Be jos nebus ir sėkmės. Todėl misiją reikia suformuluoti aiškiai ir atsakingai.„Jeigu organizacija yra nedidelė, mes į misijos kūrimą įtraukiame visą komandą. Jeigu organizacija didelė, dirbame tik su vadovais. Svarbiausia yra į misijos kūrimo procesą įtraukti kuo daugiau žmonių. Neturi būti taip, kad vadovas grįžo namo, pasėdėjo savaitgalį, o pirmadienį visiems pranešė misiją. Tai pirma klaida. Antra klaida – misijos dažnai kuriamos vien tam, kad gražiai skambėtų. Kas tokiais atvejais realiai vyksta? Ogi nieko. Kodėl? Misija nėra metodologiškai pritaikyta kaip sistemos dalis“, – kalbėjo D. Ramonas. Tik tinkamai visoms grandims pritaikyta misija motyvuos darbuotojus.Verslo sėkmė neatsiejama nuo vieno asmens – vadovo. Būtent jam tenka didžiausia atsakomybė: sutelkti kolektyvą ir rodyti pavyzdį, kaip reikia siekti bendro įmonės tikslo. „Natūralu, kad vadovas yra vienas iš sėkmės kriterijų. Per savo seminarus įmonių darbuotojams dažnai užduodame klausimą: nuo ko priklauso, ar organizacija dirbs sėkmingai? Jie paprastai mano, kad būtent nuo įmonės vadovo. Tuomet kyla klausimas: kokį vadovą norime turėti? Sėkmingai veikiančios organizacijos bando sukurti savo identitetą, kultūrą ir vadovai stengiasi propaguoti tą kultūrą. Tada žmonės tampa lojalūs, jaučiasi įsipareigoję.Žmones sunku motyvuoti vien pelnu, didesnėmis pajamomis. Kiek jus įmanoma motyvuoti pinigais? Iki tam tikro lygio. Vis dėlto vadovas turi telkti žmones ir skatinti judėti. Ilgai buvo manoma, kad žmonės turi sekti paskui vadovą. Mes sakome, kad vadovas turi parodyti, paskui KĄ sekti. Jis yra pavyzdys“, – dėstė D. Ramonas.Be aiškios misijos, tikslų ir jų link vedančio lyderio įmanoma tik trumpalaikė sėkmė. Ilgalaikei paprasčiausiai neužteks parako.„Sėkmė įmanoma, tik klausimas, koks bus jos tęstinumas. Šiuo metu rinkoje matome pavyzdžių, kaip galima tiesiog suburti žmones ir pasiekti trumpalaikius rezultatus. Ilgalaike prasme tai neįmanoma. Pavyzdžiui, 2005 metais nusiperkame sklypą geroje vietoje, paskui parduodame nekilnojamąjį turtą. Kokybė mums buvo nesvarbi, todėl pasiimame pinigus ir tuo viskas baigiasi. Tai trumpalaikė strategija ir mes tokių matome labai daug. Kompanijos, kurios veikia tikrai sėkmingai, turėjo iškentėti tam tikrą laikotarpį, vadovai turėjo įtikinti darbuotojus, kad taip reikia. Štai ir „Apple“ ilgai nebuvo ypatingi. Jie stengėsi, daug darė, bet jiems nesisekė. Tik vėliau įvyko šuolis“, – sakė D. Ramonas.Kitaip tariant, „Apple“ išliko ir iškilo dėl to, kad įmonės vadovai sugebėjo darbuotojus įtikinti misija ir jos prasmingumu. Galų gale tai davė rezultatų. Žinoma, tokia kantrybė duota ne kiekvienam. Dažnai norisi priimti lengvesnius ir, regis, pelningesnius sprendimus. Atsispirti tokiai pagundai reikia ir drąsos. „Svarbios pirmosios pergalės. Turi parodyti bent kokius permainos rezultatus. Teko matyti, kaip įmonėje buvo investuojama į vieną padalinį, o kiti sakė, kad tai visiška nesąmonė. Vis dėlto vadovas sugebėjo per labai trumpą laiką pasiekti pirmus rezultatus. To pakako, kad jis pelnytų palaikymą. Jei ne tie pirmi rezultatai, laukti būtų buvę labai sunku“, – pasakojo pašnekovas.Žinoma, vien geros misijos – kaip ir geros idėjos – nepakanka. Tai tarsi pagrindas, nuo kurio galima atsispirti.„Tarp geros idėjos ir rezultato yra labai ilgas kelias. Sėkmės formulė iš tikrųjų glūdi vykdyme. Tai reiškia idėjos išpildymą, įgyvendinimą. Manau, didžiają dalimi tai ir lemia sėkmę. Yra daug žmonių, turinčių gerų idėjų. Nenoriu pasakyti, kad sugalvoti gerą idėją nėra sudėtinga. Problema yra jų įgyvendinimas. Manau, sėkmė lydi tas įmones, kurios sugeba įgyvendinti idėjas ir padaro tai gana greitai bei efektyviai. Toks yra sėkmės faktorius“, – teigė D. Ramonas.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.