...

Populiariausios verslo vagystės

Verslas

2015.06.02

Autorius: Kristina Augustinaitė

Temos: .

Populiariausios verslo vagystės

Advokatų kontoros „Borenius“ advokatė ir partnerė - dr. Dalia Foigt-Norvaišiene. Martyno Ambrazo nuotr.

Verslo paslapčių pasisavinimas, klientų ar tiekėjų perviliojimas mūsų šalyje pasitaiko gana dažnai, tačiau intelektinio turto vagysčių prevencijai vis dar skiriama pernelyg mažai dėmesio. Apie verslo vagystes ir tai, kaip joms užkirsti kelią, kalbamės su ilgamete advokatų kontoros „Borenius“ advokate ir partnere dr. Dalia Foigt-Norvaišiene.

Verslo vagystės Lietuvoje įžūliausios

Įvykus verslo vagystei, vieni verslininkai į tai numoja ranka ir sukandę dantis mėgina susidoroti su patirtais nuostoliais, o kiti kovoja siekdami, kad pažeidėjai neliktų nenubausti. Vis dėlto, kad ši kova nevirstų kova su vėjo malūnais, jai reikia deramai pasiruošti.

Advokatė D. Foigt-Norvaišienė pabrėžia, kad verslo vagystės nėra vien tik opi Lietuvos verslininkų problema. Ne mažiau verslo paslapčių pavagiama ir užsienio šalyse. Kita vertus, pašnekovė pastebi, kad intelektinis turtas Lietuvoje vagiamas įžūliau. Skausmingiausiai verslininkai nukenčia, kai iš darbo išeinantys darbuotojai išsineša įmonės klientų duomenis, ima vilioti pagrindinius klientus, pasisavina kainodaros strategiją arba nukopijuoja prekių ženklą. Visa tai verslui gali tapti didžiuliu smūgiu ir netgi nuvesti prie žlugimo. Pašnekovė pateikia atvejų, kai nesąžiningi darbuotojai ima vilioti įmonės klientus į savo naujai sukurtą įmonę, o klientai dažnai net nesusigaudo, kas dedasi, manydami, kad įmonė tiesiog pakeitė savo pavadinimą. Džiugu tai, kad vis dažniau atsiranda ištikimų klientų, kurie įmonės vadovui praneša sulaukę kvietimo iš jo pavaldinių naudotis panašiu produktu ar paslauga.

 

„Svarbu užtikrinti ne tik fizinę, bet ir technologinę apsaugą, užpatentuoti produktus ir verslo procesus“

D. Foigt-Norvaišienė

 

Prevencinės priemonės

Kuriantiesiems inovacijas, biotechnologijas, lazerius, IT technologijas ar farmacines medžiagas vertėtų savo verslą iš anksto tinkamai apsaugoti nuo intelektinės nuosavybės vagysčių ir skaudžių padarinių. Kiekvienos įmonės valdybos ir vadovų pareiga – kuo konkrečiau apibrėžti įmonės komercinę paslaptį. Tai gali būti klientų duomenys, kainodara, specifinės rinkodaros akcijos, tiekėjai, technologiniai procesai, prekių ženklai, įmonės plėtros strategijos. „Darbuotojai turi tiksliai žinoti, ką jie turi saugoti“, – nurodo pašnekovė. Svarbu apsibrėžti, kaip įmonės verslo paslaptys bus saugomos. Visos šios įmonės paslapčių saugojimo taisyklės darbuotojams turi būti išdėstytos raštu.

D. Foigt-Norvaišienė atkreipia dėmesį, kad receptus ir technologinius išradimus būtina patentuoti. Juk įmonės praktinė patirtis yra verslo variklis, kurio apsaugą galima užtikrinti pasirašant konfidencialumo sutartį su darbuotojais. Advokatė teigia, kad tokia sutartis gali būti pateikiama kaip darbo sutarties dalis arba galima parengti atskirą sutartį, kurioje būtų įvardijama bauda už įsipareigojimų nevykdymą. Be to, norint kuo labiau sumažinti šių nemalonių akibrokštų tikimybę, pašnekovė pataria kuo daugiau bendrauti su savo darbuotojais ir stebėti įmonėje vyraujantį psichologinį klimatą. Kita vertus, siekiant, kad iš darbo išėjęs žmogus neįsidarbintų pas konkurentus, patariama su juo pasirašyti nekonkuravimo sutartį, kurioje būtų numatyta bent 30 proc. buvusio atlyginimo dydžio kompensacija išeinančiam darbuotojui. Dažniausiai sutariama, kad darbuotojas pas konkurentus neįsidarbins vienus ar dvejus metus.

Įrodymų svarba

Įvykus verslo vagystei, svarbu kuo greičiau surinkti visus įrodymus, pagrindžiančius padarytą nusižengimą ir susidariusius nuostolius. Vertėtų suskubti patikrinti nesąžiningų darbuotojų el. paštą, atsekti dokumentų kopijas, susijusias su konfidencialia informacija, ar socialiniuose tinkluose atskleistas įmonės verslo paslaptis. Kitas žingsnis – iš nusižengusio darbuotojo pareikalauti rašytinio pasiaiškinimo. Galiausiai toks darbuotojas atleidžiamas už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Advokatė D. Foigt-Norvaišienė pastebi, kad tik retais atvejais teismas tokius darbuotojus grąžina atgal į darbovietę. Kita vertus, jeigu įmonės verslo paslaptį pasisavino jau iš darbo išėję darbuotojai, tokios įmonės vadovai gali rašyti pretenzijas dėl atskleistos konfidencialios informacijos, prarastų klientų ir reikalauti nuostolių atlyginimo.

Patarimai startuoliams

Pašnekovės teigimu, startuoliams ypač aktualu pasirūpinti savo verslo paslapčių apsauga, nes dauguma šių verslų paremti intelektine nuosavybe ir intelektiniu potencialu. „Svarbu užtikrinti ne tik fizinę, bet ir technologinę apsaugą, užpatentuoti produktus ir verslo procesus“, – pabrėžia advokatė.

Mažai startuolių linkę kreiptis pagalbos į teisininkus, kad užkirstų kelią verslo vagystėms. Vis dėlto investicijos į verslo paslapčių apsaugą atsieina gerokai mažiau nei vėlesnis bylinėjimasis teisme dėl konfidencialios informacijos pasisavinimo. Dėl šios priežasties ypač svarbu paruošti tinkamas konfidencialumo sutartis su darbuotojais. Norintiesiems gauti teisininko konsultaciją verslo paslapčių apsaugos klausimais D. Foigt-Norvaišienė pataria iš anksto susitarti su teisininkais dėl finansinių sąlygų, suderinti kainą už konkrečią konsultaciją ar konkretaus teisinio dokumento parengimą, vengiant, kad mokestis būtų imamas už teisinei konsultacijai skirtas valandas.

Laiku ėmęsi verslo paslapčių apsaugos, užtikrinsime saugią verslo ateitį. Tai yra viena didžiausių investicijų, kokias galime padaryti imdamiesi verslo.

Ekspertai

Dr. Dalia Foigt-Norvaišienė

Dr. Dalia Foigt-Norvaišienė

Advokatė, teisės patarėja / Nepriklausoma advokatų kontora „COBALT”

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.