„Aš visada aiškiai žinojau, ko noriu, o dvejonių „noriu ar nenoriu“, „darysiu ar nedarysiu“ niekada nebuvo. Kiekviename darbe esu novatorius, man nesinori judėti tuo pačiu keliu. Kai viskas yra labai patogu ir visada reikia keliauti tais pačiais tiesiais bėgiais, man toks darbas tampa neįdomus. Aš visada ieškau, kad atsirastų kažkokie kalneliai ir traukiniui reikėtų papūškuoti. Malonumas yra užvažiuoti į viršų, o tada nuriedėti žemyn ir prieš save išvysti naujus tolius“, – esminius savo charakterio bruožus įvardija ir sukaupta patirtimi dalijasi verslo konsultantas, lektorius ir knygos „Gyvenimas audroje“ autorius Paulius Kovas.

Svarbiausia turėti gyvenimo tikslą

Jau nuo mažens garsėjęs savo užsispyrimu, konkretumu ir tvirtumu, P. Kovas dar vaikystėje matė aiškią savo gyvenimo viziją ir perspektyvą. Pagrindinio, ilgalaikio gyvenimo tikslo suvokimas, pasak lektoriaus, yra vienas esminių žinojimų, kurį kiekvienas žmogus, siekiantis pilnatvės ir laimės, turėtų atrasti bei išsigryninti. „Pirmiausia žmogus privalo turėti pagrindinį gyvenimo tikslą. Man keista, kai daug jaunų žmonių sako, kad jo neturi, juk neturint tikslo tarsi ir nėra prasmės, dėl ko gyventi. Kodėl iškyla toks aktualus savižudybių klausimas? Todėl, kad žmogus neturi tikslo, nemato tos prasmės ir taip įsivyrauja tuštuma bei beprasmybė. Tikrai kiekvienam žmogui linkėčiau ramiai atsisėsti ir pagalvoti, koks jo ne rytojaus, ne mėnesio, o gyvenimo tikslas, ko jis nori, kokį medį nori pasodinti.“

Žmogus visada gali rinktis, ar prisitaikyti, ar išlaikyti savo identitetą ir vertybes.

P. Kovas

Plano ir nuoseklumo svarba kelyje į sėkmę

Paklaustas apie tai, kaip pasirinkti vieną gyvenimo tikslą, kai domina daugybė įvairių, P. Kovas atsako metafora: „Jeigu nori pasodinti mišką, irgi gerai, bet ir tas miškas turi turėti apibrėžtumą, žinoti, kodėl jį nori sodinti. Negali būti viena pušis, o kitas beržas, nes vėjas išlaužys tokius pavienius medžius. Gamtoje vyrauja tvarka. Jei nueisite į mišką, pamatysite, kad medžiai auga skirtingu greičiu, vieni užgožia kitus, turi būti atstumas tarp jų. Negali būti chaoso. Taip pat ir su tikslais. Visur turi būti apgalvota, kaip to sieksime. Išsikeliamas tikslas, o paskui dėliojamas planas, kaip jį pasiekti“, – nuoseklumo dėsnius ir svarbą gamtoje, gyvenime bei versle pabrėžia lektorius.

Kai duodi, tai ir gauni

Ne tik ilgalaikių tikslų neturėjimas, nuoseklios strategijos nebuvimas, bet ir didelis suinteresuotumas tik savo gerove ir neatsižvelgimas į įmonės tikslus dažnai potencialiam darbuotojui užkerta kelią į profesinį tobulėjimą ir sėkmingą karjerą. „Dabar dažnai darbo pokalbis vyksta taip: ateina potencialus darbuotojas ir sako „noriu uždirbti tiek ir tiek“, bet aš nieko negirdžiu, ką jis duos įmonei. Ne nuo to prasideda pokalbis. Samdydamas žmogų darbdavys nori išgirsti, ką jis gaus, o ne ką jis turi atiduoti. Vyrauja didelis jaunosios kartos susitelkimas į save ir naudos sau ieškojimas. Tai jiems užtrenkia duris karjerai, augimui ir patirties įgijimui vien dėl to, kad jie pasako „aš noriu gauti“, bet juk prieš gaudamas turi duoti. Čia yra esminis gyvenimo dėsnis – duok ir gausi. Duok 10 proc. daugiau, nei iš tavęs tikisi, ir būsi pastebėtas.“

Viskas įmanoma, tik reikia veikti

Kad galėtum duoti, reikia turėti, parodyti, ką moki, gali ir sugebi. Neretai jaunam žmogui pritrūksta reikiamų kompetencijų, įgūdžių ar charakterio savybių išgryninimo, tačiau, pasak P. Kovo, visas savybes galima išsiugdyti, o žinias įgyti, svarbiausia ta linkme dirbti. „Visos savybės yra ugdomos, tik reikia atrasti tą savybę, kurios tau trūksta, ko reikia, ir tu gali ją ugdyti. Yra daugybė ugdymo būdų, gali eiti į kursus, jei žinai, kad tau kažko trūksta, skaityti knygas. O jei tik norėsi ir nieko nedarysi, tai nieko ir neatsiras. Reikia žengti pirmą žingsnį. Pirmiausia reikia noro ir nuoseklumo. Pasakai „aš noriu“, tada „aš galiu“ ir jau tada judi toliau.“

Stuburo tvirtumas ir nepalaužiama dvasia

Judant savo likimo trajektorija ir bandant pagauti sėkmės paukštę už uodegos, svarbu ne tik nepasiklysti tarp daugybės takelių, savo keliu eiti ryžtingai bei atsakingai, bet ir išsaugoti savo moralines vertybes, tikėti savo tiesa ir dirbti dėl kilnaus tikslo, tuomet taip gyvenančiam žmogui nebus baisūs jokie vėjai. „Jeigu žmogus turi stuburą, tai jo niekas nesulaužys. Noriu visiems palinkėti, kad nei santvarka, nei kažkokie mokslo rėmai nepalaužtų asmenybės tvirtumo. Yra daugybė žmonių, kuriuos laužė sovietinė santvarka, bet tie žmonės, net ir atsidūrę kalėjime, viduje liko laisvi. Nepasidavė ir toliau kovojo, buvo ištremti, bet vėl sugrįžo, kėlėsi ir niekas jų nepalaužė. Žmogus visada gali rinktis, ar prisitaikyti, ar išlaikyti savo identitetą ir vertybes“, – dvasios stiprybės ir teisingų gyvenimo pasirinkimų linki knygos „Gyvenimas audroje“ autorius P. Kovas.