Viešojoje erdvėje netyla diskusijos dėl lietuvių verslumo. Esą lietuviai neverslūs – jie nenori, bijo, o gal net nemoka kurti verslo. Vis dėlto net ir tariamai verslui apatiškoje visuomenėje atsiranda žmonių, kurie ne tik patys plėtoja verslą, bet ir noriai bei neatlygintinai padeda nedrąsiai pirmuosius verslo žingsnius žengiantiems naujokams.

Naujos verslo akceleravimo programos „StartupHighway“ dalyviams šis mėnuo – pats darbų įkarštis. Didžiausias Vidurio ir Rytų Europos regiono verslo akceleratorius subūrė daugiau kaip septyniasdešimt įvairių sričių mentorių ir pritraukė dalyvių ne tik iš kaimyninių šalių, bet ir Indijos, Jungtinių Amerikos Valstijų. Jei kam neteko girdėti, kas tai yra verslo akceleratorius ir kuo jis gali būti naudingas tiems, kurie mąsto apie nuosavą verslą, šis straipsnis – būtent apie tai.

Investicija į potencialų verslą

Net ir Vakaruose dar ganėtinai nauja verslo banga – verslo akseleratorius – rudens pradžioje pasiekė ir Lietuvą. Verslo akseleratorius „StartupHighway“ jau antrą mėnesį padeda jauniems verslininkams pradinę idėją paversti realybe.

Visi atrankos būdu į programą patekę dalyviai gavo iki 50 tūkst. litų pradinio kapitalo savo idėjai įgyvendinti ir turi galimybę naudotis mentorių konsultacijomis bei plačiu reikiamų kontaktų tinklu. Be to, projekto metu jiems nemokamai teikiamos įvairios – buhalterinės, teisinės, biuro nuomos – paslaugos, mokoma kurti interneto svetaines. Analogiškų akceleratorių Europoje yra tik septyni – Londone, Kembridže, Škotijoje, Kopenhagoje, Varšuvoje, Madride ir Prahoje. Artimiausiu metu startuos Maskvoje ir Dubline.

Pasak vieno „StartupHighway“ įkūrėjų ir jo vadovo Roko Tamošiūno, akceleratorius – tai tam tikra metodika, paremta trijų mėnesių programa, kurios metu dalyviams teikiama ne tik finansinė parama, bet ir galimybė intensyviai konsultuotis su mentoriais. Trumpai tariant, akceleratorius – tai galimybė jauniems žmonėms, kuriems trūksta naudingų pažinčių ir patirties, gauti reikiamos informacijos ir pagalbos verslo idėjai išplėtoti.

„Programos tikslas – per tris mėnesius suteikti jaunam verslininkui visus reikiamus įrankius, sudaryti sąlygas sėkmingai pradėti verslą ir leisti pasiekti neribotus rezultatus“, – teigė R. Tamošiūnas. „Elementarios žinios, patarimai, pažintys, galimybė kam nors paskambinti ir pasitarti padeda lengviau atsidaryti duris į būsimą pardavimą. Turint visa tai ir šiek tiek finansų, atsiranda galimybė išvengti verslo pradžioje daromų klaidų. Yra daug žmonių, kurie tas klaidas jau padarė, yra žmonių, kurie priėmė daug teisingų sprendimų, ir tu su jais gali pasitarti, kaip reikia daryti, kad nesukluptum.“

Į akceleratorių „StarupHighway“ Lietuvoje iš Didžiosios Britanijos atvykęs mentorius Jonas Bradfordas, vadovaujantis Kembridže esančiam verslo akceleratoriui „Springboard“, įsitikinęs, jog tokios verslumo skatinimo programos ne tik padeda idėją paversti realybe, bet ir taupo naujų verslininkų laiką.

„Nors tiksliai nežinome, kokią įtaką akceleratoriai turi verslams, vis dėlto akivaizdu, jog idėjos, kurios patenka į šias programas, tampa realybe jau po trijų mėnesių, kai dažniausiai tam reikia nuo dvylikos iki aštuoniolikos mėnesių“, – aiškino J. Bradfordas.

Akceleratoriaus „StartupHighway“ va­dovo R. Tamošiūno teigimu, pasaulyje vyrauja nuomonė, kad devyni iš dešimties naujų verslų bankrutuoja, tačiau statistika rodo, kad tie, kurie baigia analogiškus akceleratorius JAV, 9 iš 10 ne bankrutuoja, o toliau sėkmingai veikia.

„Mes irgi norime dalyvauti šiame rinkos keitimo procese. Akceleratorius yra puikus instrumentas, padedantis sumažinti nesėkmingų naujų verslų skaičių“, – sakė „StartupHighway“ vadovas.

Baltijos šalys – stipriausios

Nors tikslūs duomenys neskelbiami, pradedančiųjų verslų skatinimo programos vadovas tikina, kad paraiškų organizatoriai sulaukė daug daugiau nei tikėtasi.

„Gavome labai daug paraiškų. Pasirinkome tas komandas, kuriomis patikėjome labiausiai. Svarbiausias kriterijus buvo žmonės ir komanda – žmonės turi norėti dirbti, būti „susidirbę“, pasitikėti vienas kitu, turėti visas reikiamas kertines kompetencijas. Svarbiausios jauno verslininko savybės – lyderystės siekis ir polinkis rizikuoti. Pati idėja turi būti realiai pritaikoma, lengvai plečiama ir internacionalizuojama“, – pasakojo R. Tamošiūnas.

Akceleratoriaus organizatoriai gavo paraiškų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos, Kazachstano, Indijos, Ukrainos, Bulgarijos, JAV ir Jungtinės Karalystės, tačiau į programą pateko tik komandos iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. R. Tamošiūno teigimu, Baltijos šalys nebuvo atrankos kriterijus – pasirinktos komandos, kurios atrodė stipriausios.

„Baltijos šalių akceleratoriai visose programose pasiekia labai daug – tai jau nieko nestebina. Kadangi didžioji dalis mentorių yra stiprūs verslo atstovai, informacinių technologijų specialistai, tai labai aiškiai matyti ir mūsų „startupuose“ – komandose, kurias pasirinkome. Mes pasirinkome ne gražiausias komandas, o tas, kurioms galime daugiausia padėti“, – pripažino R. Tamošiūnas.

Jo nuomone, „startupo“ sėkmė priklauso nuo daugelio priežasčių. Tai – taikliai įžvelgta problema, gerai parengtas sprendimas, galintis realiai ir geriau nei konkurentai išspręsti tą problemą, o sprendimo įgyvendinimo kaina yra mažesnė, nei žmonės nusiteikę mokėti. Prie to prisideda gerai susižaidusi komanda, turinti aiškų ir nebijantį rizikuoti lyderį, profesionalus idėjos įgyvendinimas, paremtas kompetencija ir patirtimi, ir gebėjimas sparčiai plėsti sprendimą. Anot akseleratoriaus vadovo, tai – auksinė formulė: taip kuriamas pelningas verslas.

J. Bradfordas, pasakodamas apie galimybę įvertinti naujo verslo sėkmę, pabrėžė, jog tai sudėtingas procesas, nes trumpalaikė sėkmė – rasti investuotoją – dar neužtikrina verslo sėkmės. Anot svečio, tik ilgai gyvuojantis verslas kuria vertę.

Verslas be baimės ir abejonių

Akceleratoriaus įkūrėjo ir vadovo R. Tamošiūno nuomone, žmonėms, kurie nori pradėti savo verslą, labai svarbu suvokti keturias aplinkybes. Pirmiausia – tai rizika ir apsisprendimas tą riziką priimti. Antra, būtina suvokti, kad esi aplinkoje, kurioje pats gali daryti įtaką. Trečia, reikia įsisavinti, kad aplinka gali apriboti: turima omenyje biudžetas, technologiniai niuansai ir pan., taigi būtina mokėti visa tai numatyti ir gebėti padaryti šį tą efektyviau arba tiesiog inovatyviai apeiti. Tai reiškia, jog būtinas gebėjimas organizuoti savo aplinką. Galiausiai būtina suprasti, kad tam, jog ką nors pasiektum, reikia turėti pradžios ir pabaigos tašką – reikia nuspręsti, nuo kada darau verslą, ir tam ruoštis, o galiausiai išsikelti pabaigos klausimą: jei nesiseka, kada sustoti?

„Lietuviai tikrai verslūs – jie daug kur dalyvauja ir pasiekia gerus rezultatus. Statistiškai smulkiųjų, sau darbo vietą susikūrusių amatininkų Lietuvoje yra mažiau nei kitose šalyse. Tai gali būti dėl mūsų geopolitinės, ekonominės situacijos, nes Lietuvoje dominuoja stambus verslas. Galbūt tai susiję ir su patentų reglamentavimu, bet tai tikrai nėra pagrindinė priežastis. Yra daug žmonių, kurie net dabartinėmis aplinkybėmis labai noriai šoktų ir darytų kažką, tačiau pagrindinė problema – baimė, o tiksliau – abejonė. Labai daug žmonių abejoja, ar jie tikrai to nori ir ar yra pasirengę. Tada jie pažiūri televizorių, pakalba su kaimynu ir galiausiai supranta, kad vis dėlto nėra pasirengę ir nenori, nes neigiamos informacijos srautas labai lengvai užgniaužia bet kokį norą ką nors daryti“, – aiškino R. Tamošiūnas.

Akceleratoriai Europoje

Didžioji Britanija – „The Difference

Engine“, „Ignite 100“

Kembridžas – „Springboard“,

Kopenhaga, Dublinas,

Madridas – „Startupbootcamp“

Praha – „StartupYard“

Varšuva – „GammaRebels“

Daugiau akceleratorių:

http://blog.shedd.us/321987608