Nuodėmės vertas verslas
2011.12.07
Temos: Vadyba.
Jauna, žavi ir versli 28 metų dviejų vaikų (5-erių Samantos ir 1-erių Vanesos) mama Vaida Gečienė ir energija trykštanti jos mama Zita Bagdonienė Londono lietuvių neoficialiai tituluojamos tortų karalienėmis. Kai Vaida nusprendė sekti mamos pėdomis ir paversti savo pomėgį verslu, fizioterapeutės diplomas visiems laikams liko dulkėti stalčiuje. Prieš 5 metus iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją laimės ieškoti išvykusi ir šiandien tortukų verslą plečianti moteris mielai sutiko atverti savo namų duris ir atskleisti nedidelio šeimos verslo užkulisius… Kam ir kaip kilo mintis pradėti tortų verslą?
Mūsų namai nuo vaikystės kvepėjo pyragais, bandelėmis ir tortais. Mano mama 25-erius metus dirbo konditere Lietuvoje, o aš nuo mažų dienų padėdavau jai saldinti namiškių gyvenimą. Kai abi persikėlėme gyventi į Angliją, nutarėme neišradinėti dviračio ir imtis to, ką geriausiai mokame: kepti tortus. Taip kilo mintis įkurti nedidelę savo kepyklėlę. Prieš 5 metus Londone nebuvo nė vienos lietuviškos kepyklos, todėl tapome šio verslo pradininkėmis. Kokie buvo jūsų pirmieji žingsniai?
Patys pirmieji žingsniai: pažįstamo, kaimyno ar giminaičio gimtadienis su mūsų tortuku desertui. Vieni kitiems dalijo mūsų kontaktus, kol įsitikinome, kad norinčiųjų ratas vis plečiasi ir mūsų pomėgis gali tapti verslu. Lietuviškos parduotuvės mielai sutiko platinti mūsų vizitines korteles, dėjome skelbimus į lietuviškus spaudos leidinius ir virtualiąją erdvę. Tačiau veiksmingiausia reklama keliavo iš lūpų į lūpas. Pasakojimai apie dvi moterytes, kepančias tortukus, atvėrė mums vartus į svajonę. Su kokiais sunkumais susidūrėte? Pagrindinis sunkumas buvo ir yra konkurencija, nes kitos, didelės kepyklos gali pasiūlyti mažesnes kainas.
Mūsų produkcijos kainos aukštesnės, nes šie naminiai tortai išskirtiniai, gaminami individualiai pagal užsakymus, tik iš šviežių ekologiškų produktų, be konservantų. Fabrikiniai tortai visuomet su priedais, dėl kurių išlieka šviežesni iki kelių savaičių, o mūsų tortukus reikėtų suvartoti per kelias paras. Kiek laiko užtrunka pagaminti vieną tortą? Torto gamyba – ilgas procesas, kuris gali trukti nuo 2–4 iki keliolikos valandų. Viskas priklauso nuo svorio, skonio, papuošimo, sudėties ir aukštų skaičiaus. Kur perkate verslui būtinas priemones ir maisto produktus? Kai tik pradėjome kepti tortukus, susidūrėme su nemažai sunkumų, nes angliškų maisto produktų sudėtis ir konsistencija skiriasi nuo lietuviškų.
Mama Lietuvoje dirbo tik su lietuviškais produktais, taigi teko pavargti ir išbandyti kone visus tiekėjus ir esamas maisto prekių parduotuves, kol atradome tai, kas mums tinka. Išbandėme visus mums reikiamus produktus ir atsirinkome, kur ir ką pirkti. Vienoje vietoje perkame grietinę ir grietinėlę, kitoje – sviestą, ne iš visų kiaušinių galima iškepti skanų biskvitą, todėl renkamės tik iš vieno ūkininko fermos. Nemažai produktų perkame ir iš lietuviškų didmeninės prekybos sandėlių (bazių). Atskleisiu paslaptį: lietuviški miltai yra patys geriausi ir tinkamiausi tortams. Dėžutes, padėklus ir kitus reikmenis užsisakome internetu arba perkame iš specializuotų parduotuvių, kurios prekiauja tik tortų verslui skirtais reikmenimis. Kaip atrodo eilinė jūsų darbo diena? Dirbame be atokvėpio, mūsų „darbo diena“ prasideda nuo ketvirtadienio ir trunka iki sekmadienio. Darbus pradedame nuo planų, nes visus užsakymus dažniausiai jau žinome.
Tuomet pradedame gamintis cukrinius papuošimus, kuriems reikia laiko išdžiūti. Tada – produktų pirkimas, užsakymas, biskvitų ir lakštų kepimas, kremų plakimas. Visi baigiamieji darbai vyksta naktimis iki paryčių, nes ryte tortukų jau atvažiuoja atsiimti žmonės. Individualių klientų ratą turime nemažą, todėl visus tortukus atiduodame iš namų ir į parduotuves nepristatome. Daugiausia dirbti tenka savaitgaliais. Darbo dienomis užsakymų kur kas mažiau. Tiesa, į darbovietes ar mokyklas mūsų tortus žmonės nešasi ir darbo dienomis. Taip mūsų gaminių paragauja ir užsieniečiai. Kokias pajamas gali tikėtis gauti pradedantieji? Didelių pajamų tikėtis iš mažos kepyklėlės neįmanoma, tačiau tai nuolatinė darbo vieta ir nuolatinės pajamos, iš kurių tikrai galima pragyventi. Su įdirbiu ateina ir didesnės pajamos. Mūsų turimomis sąlygomis (erdvi namų virtuvė) per savaitę galima įvykdyti apie 50–100 užsakymų.
Dirbame 6 dienas per savaitę. Pajamos priklauso nuo užsakymų skaičiaus ir noro dirbti bei užsidirbti. Kokių leidimų reikia norint plėtoti tokią veiklą? Anglija – puiki šalis bet kokiam verslui: tavęs neapkrauna mokesčiais ir leidžia bandyti, rizikuoti, ko negalima Lietuvoje. Jungtinėje Karalystėje pradedantiems tokį verslą reikia patentų: visada labai saugomas darbuotojas ir jo sveikata, todėl būtina išklausyti pirmosios pagalbos ir darbo saugos kursus ir, žinoma, pasirūpinti darbo vieta. Darbo vietą ir sąlygas turi įvertinti sanitarinės higienos tarnybos specialistai, kurie išduoda tinkamumo dirbti su maistu pažymėjimą.
Galima vykdyti individualią veiklą (angl. ,,self-employed‘‘). Kokius tortus labiausiai mėgsta Anglijos lietuviai? Dažniausiai užsakomi gaivūs, lengvi: jogurtiniai, vaisiniai, paukščių pieno, maskarponės ir karameliniai tortukai. Nemažai užsakovų pageidauja ,,Napoleono‘‘, griliažinio, šokolado ar brendžio skonio tortų. Vis dėlto patys populiariausi – vaikiški: gaivūs ir neriebūs. Ant vaikiškų tortų piešiame arba lipdome visus pasakų, animacinių filmukų personažus, o vaikams būna labai smagu gauti tokią dovaną – patys mažiausieji dažnai netgi gaili juos valgyti. Mergaitėms gaminame tortą princesę, kuris atrodo kaip tikra lėlė – suvalgiusios tortuką, lėlytę mergaitės pasilieka atsiminimui.
Moterys vyrams užsako erotinius, o vyrai moterims dovanoja širdelės formos ir kelių aukštų tortus. Ar sulaukiate įdomių, keistų užsakymų? Nemažai įdomių užsakymų sulaukiame mergvakarių ir bernvakarių progoms. Patys paklausiausi – erotika dvelkiantys saldumynai. Kartą mergina dovanojo savo vaikinui tortą, kurį papuošėme jos nuogos valgoma nuotrauka. Vienas vaikinas savo merginai piršlyboms užsakė didžiulį 4 aukštų tortą, nes ji buvo tikrų tikriausia smaližė. Kokie jūsų verslo planai? Didžiausias mūsų troškimas – plėtra. Kiekvieną dieną mažais žingsneliais judame į priekį: tobulėjame, lankome įvairius kvalifikacijos kėlimo kursus, išbandome naujovių. Ateityje svajojame atsidaryti arbatinę, kad žmonės ir eilinę darbo dieną užsinorėję šio to gaivaus ir saldaus galėtų pasimėgauti torto gabalėliu.
Be to, norime kepti ne tik lietuviams, rusams ar lenkams, bet ir sulaukti anglų klientų, kurie mielai ragauja, giria, bet šventėms vis dar mieliau renkasi nacionalinius savo virtuvės kepinius. Koks būtų jūsų patarimas norintiems pradėti panašų verslą? Svarbu suprasti, kad žmonės vis labiau domisi ir atsigręžia į ekologiją: naminį maistą ir gaminius, ūkininkų ūkius, o ne tampa prekybos centrų siūlomų masinės gamybos kepinių aukomis. Manau, kad ateityje tik populiarės smulkios kepyklėlės, parduotuvėlės, turgeliai, kurie kepa, gamina, kaip ir senais laikais, vaikyste kvepiančius gaminius, todėl bandyti tikrai verta. Žinoma, tortų kepimas ir puošimas reikalauja patirties ir žinių.
Neįgijęs konditerio specialybės negalėsi žinoti visų subtilybių, todėl būtina baigti konditerijos mokslus. Praverčia ir tobulinimosi kursai, kurie suteikia žinių apie jau esamas naujoves. Išlaidos ir investicijos į šį verslą nėra labai didelės, tik reikia kantrybės, kol susiburia tavo klientų ratas, besiplečiantis ne dienomis o valandomis. Kantrybė ir triūsas sunokina saldžiausius vaisius…
Organizuojate renginį?
Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.