Dėl darbų gausos jam neretai pritrūksta valandų paroje,bet 29-erių vilnietis Aistis Kiškūnas tiesiog spinduliuoja energija ir gera nuotaika. „Tiesiog susiradau mėgstamą darbą“, – atsako jaunas vyras, paklaustas apie savo laimės receptą, kuriuo naudojasi pastaruosius devynerius metus. Aistringas istorijos mėgėjas, be penkių minučių archyvaras ir žurnalistas vadovauja sostinės kokteilių barui „Shooters“.

Viskas, kuo Aistis gali šiandien didžiuotis ir dėkoti likimui bei savo triūsui, prasidėjo kaip indiškame filme – nuo nulio. Jauno vyro, gimusio neturtingoje šeimoje ir užaugusio garsėjančiame bloga reputacija rajone, gyvenime būta visko. Nuolatiniai nepritekliai neleido Aisčiui mėgautis išsvajotomis archyvistikos studijomis, o ir visi kiti mėginimai įgyti aukštąjį išsilavinimą dėl lėšų stygiaus anksčiau ar vėliau atsidūrė aklavietėje. Bet tai, kas anksčiau atrodė nepakeliama ir gėdinga, laikui bėgant ne tik formavo charakterį, bet ir ugdė kantrybę, grūdino valią.

„Kadangi trūko pinigų, įsidarbinau padavėju „Forte“ („Forto“ picerija – aut. past.) Algirdo gatvėje. Būtent čia susipažinau su dabartinio darbo specifika“, – dalijasi prisiminimais Aistis.

Darbštus, komunikabilus vaikinas greitai patraukė ne tik paprastų lankytojų dėmesį, kurie už puikų aptarnavimą atsidėkodavo riebiais arbatpinigiais, bet ir pelnė picerijos vadovų simpatijas. Nė devyniolikos neturinčiam Aisčiui buvo pasiūlytos direktoriaus pareigos naujai atidaromame bare. Kaip prisipažįsta, dėl vidinės baimės ir draugų atkalbinėjimų jis galiausiai pasiūlymo atsisakė.

Likimas, kurį pašnekovas ne kartą peikė, ruošė ambicingam, norinčiam tobulėti vilniečiui naujų progų sublizgėti. Netrukus padavėjo darbą „Forto“ picerijoje pakeitė barmeno pareigos viename pirmųjų Vilniaus kokteilių barų – „Iki aušros“. Aistis sako, kad jį ten nuo pradžių užkabino viskas. „Atėjau į darbo pokalbį septintą valandą vakaro, o išėjau trečią ryto. Man patiko absoliučiai viskas. Pradedant nuo liberalaus požiūrio į bendravimą su klientais ir baigiant baro propaguojama gėrimo kultūra“, – pasakoja 29-erių sostinės barmenas.

Kiškūnas neneigia, kad samdomo darbuotojo statusas, kad ir koks įdomus bei pelningas būtų, niekada nežavėjo taip, kaip galimybė pradėti ką nors savo. Kartu su draugu Vytautu (Miškiniu – aut. past.), kurio pirmu barmeno amato mokytoju tapo, Aistis svajojo apie savo barą.

„Turėjome sukaupę žinių bagažą, daug entuziazmo ir nuoširdžiai tikėjome, kad mums būtinai pasiseks. Deja, trūko pinigų“, – sako A. Kiškūnas ir priduria, kad įsivaizdavimas apie baro veiklą skyrėsi nuo realybės.

„Shooters“ – nes būtent tokį pavadinimą draugai sugalvojo savo barui – atsiradimą lėmė netikėta pažintis su jaunu verslininku Kęstučiu Matulioniu. Jis ne tik patikėjo užsispyrusių jaunuolių vizija, bet ir ryžosi padaryti viską, kad ji neliktų vien spalvinga, ambicinga svajonė. Ketverius metus gyvuojantis kokteilių baras nebijo vis didėjančios konkurencijos alsavimo į nugarą.

Pasak Aisčio, „Shooters“ sėkmę lemia keli pagrindiniai dalykai: platus kokteilių (lankytojai gali rinktis iš beveik 300 skirtingų pavadinimų) pasirinkimas, aptarnavimo kokybė, gera lokacija ir šiltas bendravimas su klientais. A. Kiškūnas įsitikinęs, kad pasijutę įdomūs ir svarbūs bare, klientai ateis dar kartą, maža to, atsives draugų.

„Kažkodėl paplitusi nuomonė, kad baro arba restorano atidarymas yra puiki investicija į ateitį. Barai dygsta it grybai, bet lygiai taip pat greitai uždaromi. Žmonems trūksta elementarių žinių ir verslo strategijos. Labai dažnai koją pakiša nemokėjimas išlaikyti klientų, jų užimti“, – vardija nesėkmingų investicijų priežastis Aistis.

Pašnekovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad gėrimo kultūra Lietuvoje tik bunda. Tai liudija palyginti nedidelis susidomėjimas kokteilių barų veikla. „Tai vartojimo kultūra. Alkoholio poveikis nėra svarbiausia – kokteilis turi kelti ūpą, nuotaiką, o ne didinti gėrimo kiekio poreikį“, – tvirtina vienas baro dalininkų.

A. Kiškūnas džiaugiasi, kad migruodami, keliaudami po pasaulį lietuviai ilgainiui keičia nusistovėjusį požiūrį ir tradicijas.

Paklaustas apie verslo aplinką Lietuvoje, pašnekovas, priešingai nei dauguma, nepuola kritikuoti valdžios ir dejoti dėl pernelyg sunkių verslo sąlygų. Pasak Aisčio, nėra taip blogai, kaip kad galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

„Žinoma, pasaulyje daug šalių, kur PVM yra mažesnis arba verslo skatinimo mechanizmai kur kas labiau veikia. Vis dėlto nepamirškime savęs. Žmonėms trūksta drąsos. Drąsos įgyvendinti idėją, rizikuoti. Taip pat bijoma prisiimti įsipareigojimus, kurie neišvengiami pradėjus nuosavą veiklą“, – sako A. Kiškūnas ir priduria, kad pats į šią veiklą žvelgė kaip į tobulėjimo, savirealizacijos galimybę.

Jaunas verslininkas įsitikinęs – svajoti apie nuosavą verslą neužtenka, reikia ryžtis pirmam žingsniui. „Reikia rizikuoti ir nebijoti klaidų, kurių visuomet pasitaiko. Kuo daugiau klaidų, tuo daugiau patirties“, – sako Aistis ir su valiūkiška šypsena veide priduria, kad rimtam verslininkui tiesiog būtina išgyventi kelis bankrotus.