Daugiau nei prieš dešimtmetį Lietuvą palikusi Aura Copeland šiuo metu sėkmingai plėtoja savo dar jauną aksesuarų verslą Niujorke. Pasak jos, tai yra galimybių miestas, puikiai tinkantis kūrybingiems žmonėms, nes čia gyventojai nebijo eksperimentuoti ir yra atviri jauniesiems dizaineriams. Tačiau lietuvė vien šia sritimi neapsiriboja – jau kurį laiką ji užsiima labdaros renginių organizavimu. Ar iš tokios veiklos galima pragyventi? Pašnekovė mąsto pozityviai: ne viena panaši labdara užsiimanti įmonė ilgainiui virto didžiule organizacija, tik reikia laiko ir pastangų.

Kūrybiniam darbui įkvepiantis miestas

Dar gyvendama Lietuvoje A. Copeland studijavo architektūrą Vilniaus dailės akademijoje, o turėdama laisvo laiko dirbo modeliu. Bet kai atsirado galimybė pagal studentišką kalbos kursų programą išvykti į užsienį, ji nedvejodama pasirinko metus pagyventi svečioje šalyje. Tai buvo paspirtis ne tik pakeliauti, pagilinti anglų kalbos žinias, bet ir pakeisti aplinką, nes, kaip pati sako, Lietuvoje jai buvo per ankšta. „Tada pradėjau dirbti modeliu Niujorke ir nusprendžiau likti dar vieniems metams. Jau praėjo 14 metų, o aš vis dar čia, taigi niekada ir nebegrįžau“, – sako pašnekovė.

„Iš savo patirties galiu pasakyti, kad tai vienintelis miestas pasaulyje, kur žmonės tikrai labai drąsiai eksperimentuoja: nebijo spalvų, raštų, drąsių ir netikėtų derinių. Jie visada ieško naujų jaunų dizainerių ir atvirai reaguoja į naujas mados tendencijas. Be jokių abejonių – tai pasaulio mados sostinė“

A. Copeland

Šiuo metu A. Copeland jau daugiau nei metus kuria savo aksesuarų liniją. Kaip ir galima tikėtis, didžiausias iššūkis tokiame mieste kaip Niujorkas yra išsiskirti iš kitų, rasti nišą, kuri sudomintų kitus. Tačiau, pašnekovės teigimu, šis miestas yra verdantis tautų katilas. Jeigu esi iš kitos šalies, tai gali būti tavo pranašumas, nes žmonės ten yra smalsūs, jiems įdomu, kaip tavo praeitis ar kultūra atsispindi tavo kūryboje.

„Manau, kad Niujorkas yra pats geriausias miestas, kuriame galima užsiimti kūrybiniu darbu. Niujorko mados technologijos institute įgijau aksesuarų dizaino specialybę. Iškart po to dirbau avalynės dizainere įmonėje „Adoni Group“. Kartais užtekdavo tiesiog per pietų pertrauką apsidairyti, ką žmonės dėvi, ir pasisemti naujų idėjų savo pačios kuriamai batų kolekcijai. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad tai vienintelis miestas pasaulyje, kur žmonės tikrai labai drąsiai eksperimentuoja: nebijo spalvų, raštų, drąsių ir netikėtų derinių. Jie visada ieško naujų jaunų dizainerių ir atvirai reaguoja į naujas mados tendencijas. Be jokių abejonių – tai pasaulio mados sostinė. Ar sunku rasti darbą? Manau, kad ne, jeigu esi talentingas ir dar studijuodamas užmezgi pakankamai pažinčių“, – tvirtina pašnekovė.

Aksesuarai iš egzotiškų gyvūnų odos

Dabar dizainerės aksesuarų kolekciją sudaro apyrankės, pagamintos iš egzotiškų medžiagų, pavyzdžiui, gyvačių, rajų odos.

„Aksesuarų kolekcijos idėja gimė, kai dar dirbau įmonėje „Adoni Group“. Mūsų egzotiškos odos tiekėjas tiesiog atnešė gyvačių odos atraižų ir paliko ant mano stalo. Jis pasakė: „Tu dievini egzotiškas odas, pasidaryk ką nors sau.“ Tą vakarą grįžusi namo pradėjau galvoti, ką ir kaip galima pasidaryti iš šios fantastiškai gražios odos. Pirmiesiems kūriniams įkvėpimo sėmiausi iš Niujorke randamų senų vintažinių papuošalų, kai kurie jų yra netgi šimto metų senumo. Norėjau juos transformuoti ir suteikti jiems naują gyvenimą. Laikui bėgant, kai pradėjau gyventi tarp Haičio ir Niujorko, mane labai sužavėjo vietiniai Haičio menininkai, kuriuos dažnai įkvepia vudu religija ir menas. Tad pradėjau su jais bendradarbiauti ir taip pat semtis idėjų, įkvėpimo iš vudu ženklų, ornamentų ir pan.“, – savo verslo pradžią prisimena ji.

Pagrindinės A. Copeland klientės – 25–50 m. Manhatano moterys, perkančios ne tik gerai žinomų dizainerių kūrinius, bet ir atviros jauniesiems dizaineriams. Pasak pašnekovės, joms svarbi sukurto aksesuaro istorija, kur ir kaip jis buvo pagamintas. O kad pasiektų savo pirkėjas, dizainerei tenka pasitelkti socialinius tinklus „Facebook“ ar „Instagram“, taip pat svarbu užmegzti ryšį su stilistais, mados dizaineriais ar tinklaraštininkais: „Pavyzdžiui, pirmą kartą mano aksesuarai buvo pristatyti mano draugės stilistės Julijos Kristin dėka. Ji padėjo rengti Danilo Gabrielli pristatymo šou ir pasiūlė mano aksesuarus.“

Įkūrė labdaros organizaciją

„Kai buvau studentė ir dirbau modeliu, labai daug laiko skyriau kelionėms. Galbūt todėl, kad esu iš Europos, mane labiausiai traukė Afrika, Vidurio Rytai, Azija ir Pietų Amerika. Suvokiau, kaip pasisekė gimti Europoje, gyventi Niujorke, kur turi visas galimybes pasiekti tai, ko nori. Bet didžioji pasaulio dalis tokių galimybių neturi“, – teigia lietuvė.

O apsilankius Nairobyje esančiame Kiberos lūšnyne, kuriame apie milijoną žmonių gyvena be elektros ar vandentiekio, A. Copeland gimė idėja užsiimti labdara. Grįžusi į Niujorką, savo įspūdžiais ji pasidalijo su drauge Raminta Lilaite. Abi jos jau turėjo patirties rengdamos renginius, pavadintus „Les Couleurs“, tad netrukus nusprendė organizuoti labdaros renginius „Les Couleurs Charity“.

„Kai pradėjome viską oficialiai registruoti, nutarėme nuvažiuoti į Haitį. Likome sužavėtos ir sukrėstos: ši nepaprasta šalis yra geografiškai taip arti, bet kartu taip toli visomis prasmėmis. Aplankiusios daugybę mokyklų, vaikų namų, pamatėme, kad nėra galimybių skatinti vaikų kūrybingumo. Man, kaip dizainerei, iškart kilo mintis sukurti menų programą, kurioje vaikai galėtų save išreikšti muzikos, šokių, fotografijos ir kitose srityse“, – pasakoja ji.

Šiuo metu vienoje mokykloje ir trejuose vaikų namuose šių meno pamokų jau mokosi per 100 studentų. Ar galima iš tokios veiklos pragyventi? A. Copeland įsitikinusi, kad viskas įmanoma, tik reikia luktelėti, kol ši labdaros organizacija išaugs: „Ji dar labai jauna. Tačiau yra daugybė panašių, kurios pradėjo nuo mažų žingsnių, kaip ir mes, o metams bėgant išaugo į didžiules organizacijas.“