Pastarųjų metų organizacijų valdymo tyrimai rodo, kad komandinis darbas turi didelį teigiamą poveikį kūrybiškumui organizacijoje. Pavieniui dirbdami darbuotojai nesidalija idėjomis, nesužadina vieni kitų vaizduotės ir minčių, neskatina kūrybiškumo. Tačiau kartais komanda suburta, bet trūksta jos galimybes išlaisvinančio cinkelio. Kas ir kaip galėtų įskelti reikiamas kibirkštis?

„Komandos kūrybiškumui itin svarbus vadovo vaidmuo: jis net tik yra organizacijos kultūros, valdymo sistemos formuotojas, bet ir pats gali būti idėjų šaltiniu. Dažnai startuoliai įkuriami vieno talentingo ir kūrybiško žmogaus. Tačiau, jei jis nesuburia aplink save kūrybiškos komandos, tokios organizacijos ilgainiui tampa nestabilios, nes negali ilgai laikytis tik ant vieno žmogaus pečių“, – įsitikinusi organizacijų valdymo sprendimų ir mokymo įmonės „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja dr. Alisa Miniotaitė.

Vadovas turėtų ne tik skirstyti ir kontroliuoti, o ir pateikti iššūkių, sudėtingų klausimų, kurie skatintų darbuotojų mąstymą ir kūrybiškumą. Jei vadovas iš karto pateikia visus atsakymus, kam galvoti darbuotojui?

dr. A. Miniotaitė

Griežtai kontrolei ir biurokratijai – ne!

Ir kūrybiškumui, ir darbuotojų asmeniniam augimui, pasak dr. A. Miniotaitės, svarbiau nei fizinė darbo aplinka yra pati darbovietės atmosfera – psichologinė aplinka, santykiai tarp kolektyvo narių.

„Kūrybiškumas – tai veiksmas, kurio metu naujos idėjos paverčiamos realybe. Tai gebėjimas priimti ir pamatyti pasaulį naujai, atrasti nematomų sąsajų, kurti idėjas. Tam, kad darbuotojo kūrybiškumas darbo vietoje galėtų skleistis, darbuotojas turi tikėti įmone, kuria dirba. Jis turi žinoti ir tikėti, kad ši įmonė eina teisingu keliu, o jos laukia gera ateitis“, – pirmąjį svarbiausią pamatą kūrybiškumui organizacijoje skatinti išskiria pašnekovė.

Psichologiniai ir organizacijų vadybos tyrimai rodo, kad darbuotojų kūrybiškumui būtina autonomija. Tai reiškia, kad darbuotojai turi turėti tam tikrą sprendimų, darbų planavimo laisvę. Kontrolė ir biurokratija yra viena pagrindinių kūrybiškumo kliūčių.

Komandinis darbas, kai idėjų ir patirties mainai vyksta sparčiai, duoda kur kas geresnių rezultatų nei vien individualios užduotys. Be to, kūrybiniam katilui užvirti labai svarbi darbuotojų įvairovė pagal amžių, lytį, rasę, patirtį. Tai turi labai teigiamos įtakos.

Įtakingieji užgožia kolegas

Vis dėlto pagrindinė atsakomybė už idėjų priėmimą ir palaikymą, pasidalijimą lyderyste tenka vadovui. Dažname kolektyve pastebima, kad įtakingi darbuotojai per susirinkimus užgožia ne tokius įtakingus kolegas, nors pastarieji turi daug vertingų idėjų. Vadovo funkcija – pažaboti pirmųjų valdžią ir skatinti antruosius garsiai išsakyti savo idėjas.

„Vadovas turėtų ne tik skirstyti ir kontroliuoti, o ir pateikti iššūkių, sudėtingų klausimų, kurie skatintų darbuotojų mąstymą ir kūrybiškumą. Jei vadovas iš karto pateikia visus atsakymus, kam galvoti darbuotojui?“ – retoriškai klausia dr. A. Miniotaitė.

„Alisa Management Laboratory“ vadovė pabrėžia, kad kuriant produktyvesnius vidinius organizacijos santykius, neretai pamirštami ir iš pažiūros savaime suprantami dalykai, tokie kaip patogi darbo vieta. „Jei žmogus jausis nepatogiai, savo užduočių maksimaliai jis neišpildys, greičiau pavargs dirbdamas. Kalbant apie fizinę darbo aplinką, tyrimai rodo, kad kūrybiškumui skleistis geriausia ne per tyli ir ne per triukšminga darbo aplinka. Tam tikras triukšmo lygis reikalingas“, – tvirtina dr. A. Miniotaitė.

Ji siūlo atkreipti dėmesį ir į Stokholmo verslo mokyklos mokslininkų prieš kelerius metus atliktą tyrimą, atskleidusį, kad darbuotojams būtina turėti tam tikrą asmeninę erdvę darbo vietoje. Darbuotojų susodinimas vieno šalia kito kaip mokyklos klasėje labai trukdo reikštis kūrybiškumui atliekant užduotis, nes stipriai nukenčia darbuotojo autonomija.