„Reikia labai daug dirbti ir nebijoti klysti. Aš taip pat esu padaręs labai daug klaidų, projektų, kurie niekur nenuvedė, žlugo, paliko skolų. Bet reikia to nebijoti. Esu skaitęs apie didžiųjų kūrėjų W. A. Mozarto, L. van Beethoveno, grupės „The Beatles“ laimėjimus – tai yra darbas. O talentas kartais būna pervertinamas. Jis yra ar ne, bet kokiu atveju reikia labai daug dirbti“, – tokią sėkmės formulę išskiria žymusis Lietuvos fotomenininkas, albumo „Neregėta Lietuva“ autorius Marius Jovaiša.

Kiek sėkmės formulei svarbi unikali idėja, klausiu menininko. „O kas šiais laikais apskritai yra unikali idėja?“ – klausimu atsako jis man. Ji svarbi tiek, kiek ir jos išpildymas, tikina M. Jovaiša: „Kitą kartą pasižiūri – idėja gali būti sena kaip pasaulis, bet yra jos pateikimas, dėmesys detalėms, nauji sąskambiai. Tos idėjos sklando ore: kažkur kažkas susipina, padarai geriau negu kiti ir tai yra šaunu. Nebūtina siekti, kad tai būtų visiškai negirdėta ir neregėta.“

Pašnekovas prisimena, kad pasaulyje yra ir kitų menininkų, išleidusių panašių į „Neregėtą Lietuvą“ knygų. Tačiau nuotraukų visuma, aprėpianti jų atrinkimą, išleidimą, pristatymą, parodų atidarymą, – būtent tai sukuria didžiulį įdėtą darbą.

Aš kėliau aukštus meninius reikalavimus. Kad ne tik iš aukštai, ne tik svarbi vieta būtų, bet ji turėjo būti graži.

M. Jovaiša

O iš kur tada menininkas semiasi įkvėpimo, vis nerimstu klausinėdama. „Kai pajutau įkvėpimo bangą, kuri užmetė mane po „Neregėtos Lietuvos“ sėkmės, tai ji taip ir neslopsta“, – prisipažįsta jis. Ir iš tiesų, klausantis pašnekovo, dėl to nekyla jokių abejonių. Idėjos naujiems iššūkiams, atrodo, gimsta viena po kitos. Nauja „Neregėta Lietuva“, bet jau elektroninė versija, filmas iš gražių šalies kraštovaizdžių – tai tik kelios vizijos, besisukančios pašnekovo galvoje.

Šiuo metu menininkas pasinėręs į naują projektą „Lietuva tavo delne“. Bendradarbiaudamas su projekto iniciatore „Bitė Lietuva“, jis tapo kūrybiniu projekto vadovu. Bendrovės turimi bokštai, perdavimo tinklai suteikė galimybę parodyti žmonėms įvairių Lietuvos vietovių grožį per internetą tiek kompiuteriuose, tiek išmaniuosiuose įrenginiuose. Vienas to pranašumų – vaizdus galima matyti tiesiogiai.

Šiuo metu kameros, filmuojančios gražius Lietuvos kraštus, įrengtos septyniose vietose: Vilniaus ir Kauno senamiesčiuose, prie Trakų pilies, Žemaitijoje netoli Šilalės, prie Nemuno ties Raudone, Kuršių nerijoje, Klaipėdos uoste. Ateityje jų skaičius turėtų būti dar didesnis.

„Įsivaizduoju merginą, kuri paskiria pasimatymą ir, užuot vieniša laukusi ir svarsčiusi, ateis ar neateis vaikinas, sėdi kur nors kavinėje ir per telefoną žiūri. Tik įsitikinusi, kad vaikinas jau su gėlių puokšte laukia, ateina su juo susitikti“, – šmaikščiai vieną iš idėjų, kaip toks projektas galėtų būti pritaikomas, pateikia M. Jovaiša.

Įgyvendinant šį sumanymą jam teko nemenkas iššūkis – apkeliauti visą Lietuvą ir išrinkti gražiausias vietas.

„Aš kėliau aukštus meninius reikalavimus. Kad ne tik iš aukštai, ne tik svarbi vieta būtų, bet ji turėjo būti graži. Iš karto įsivaizdavau, kaip kadras atrodys keičiantis metų laikams ar kai keisis dangaus raštas“, – prisimena fotomenininkas.

M. Jovaiša įžvelgia ir pridėtinę vertę, nes sukaupti įspūdingiausi vaizdai gali paskatinti ateityje įgyvendinti ir kitus meninius projektus.

Lietuva tavo delne