Pasirodo, silpnybė gardžioms amerikietiškoms spurgoms gali virsti netgi šeimos verslu „M Donuts“. Tai nutiko tą akimirką, kai Mantas Vokietaitis-DJ Mantini (34) sugalvojo, jog norėtų užsiimti veikla, auginančia šeimos tradicijas, formuojančia atsakomybės pavyzdį jo atžaloms. Vos 16 metų didžėjaus karjerą pradėjęs vyras grodamas daug keliavo ir kiekvienoje šalyje pirmiausia ieškodavo gardžios spurgos. „Idėja gimsta paprasčiausiai iš to, kuo džiaugiesi ir nori pasidalyti su kitais“, – pasakoja hiphopo scenoje žinomas „Zip FM“ radijo laidos „Gatvės lyga“ vedėjas. Stebėdamiesi aplinkiniai gūžčiojo pečiais, kaip ne naktinis klubas, o spalvotos spurgos tapo M. Vokietaičio verslu. Tačiau įžvalgieji verslo konsultantai spurgų mintį labai palaikė ir pranašavo sėkmę. Tad ar pakanka vien geros idėjos? O jei ją pradeda kopijuoti kiti? Kokia slaptoji verslo plėtros dalis ir paties įkūrėjo gyvenimo filosofija lemia „M Donuts“ populiarumą?

Meilė veiklai – esminė sudedamoji dalis

Kauno jėzuitų gimnaziją baigęs ir dėl šventos tėvų ramybės Kauno technologijos universitete, vėliau ir tuomečiame Žemės ūkio institute išsilavinimą įgyti bandęs M. Vokietaitis juokiasi, kad gerų tėvų gero sūnaus reputaciją vis dėlto pasiekė kitokiais būdais. „Nei mane inžinerija žavėjo, nei aš žemėtvarka domėjausi. Tai ko ten laiką švaistyti? Juk aš mėgstu muziką!“ – net akys sublizga, kai DJ Mantini prisimena pirmuosius juostinius magnetofonus, kuriais grojo. Tuomet šešiolikmetis jaunuolis klube jau valdė minias šokių aikštelėje ir užsidirbdavo daugiau nei abu tėvai kartu. Ankstyvas naktinis gyvenimas ir nemenki pinigai laikinai suteikė sparnus skristi per gyvenimą nesvarstant, ar tikrai išlaidos apsvarstytos. Vis dėlto, žvelgdamas iš dabartinės perspektyvos, vyras platų gyvenimo būdą nurašo jaunystės maksimalizmui. „Didžėjaus karjera profesionaliai užsiimu iki šiol. Džiaugiuosi, kad pavyko įtikinti tėvus, jog tai vis dėlto gali būti rimta, – teigia M. Vokietaitis. – Tačiau ateina laikas, kai norisi sukurti tai, kas turėtų išliekamąją vertę. Taip prisiminiau dar vieną savo aistrą – šį kartą spurgoms.“

Svarbu išbaigtumas

„Esu labai dėkingas Lietuvos verslumą skatinančioms programoms, kurių profesionalai įvertino riziką ir paskatino imtis veiklos, padėjo gauti dalį investicijų“, – pozityviomis mintimis apie verslo skatinimą Lietuvoje dalijasi M. Vokietaitis.

Versle svarbu daryti tai, kas prie širdies. Ir nepamiršti, kad neduodamas negausi.

M. Vokietaitis

Verslo pradžiai prireikė 20 tūkst. eurų. „Daugiausia dėmesio buvo skiriama ne tiek pardavimo vietai, kiek kokybiškam produktui. Mūsų verslo išskirtinumas yra tas, kad gaminame tik spurgas. Ir jos yra ne bet kokios, o tikros amerikietiškos spurgos (angl. donuts). Norime šią koncepciją išlaikyti iki galo. Atidarėme pirmąją spurgų krautuvėlę ir nepagailėjome didelių pinigų amerikietiškos maisto kultūros atributui – spalvotam senoviniam autobusiukui. Jis yra ne tik prekyvietė, bet ir puiki reklama. Vis dėlto ne viskas taip romantiška. Spalvotas autobusiukas mums kainavo ir nemažai nervų, – atskleidžia pašnekovas, prisiminęs virtinę biurokratinių trikdžių. – Norėtume, kaip ir visame pasaulyje, važinėti bei pardavinėti spurgas mieste, deja, tai draudžiama, nes galima tik tam skirtoje vietoje.“

Emocinis verslas

Įdomu tai, kad įkūrėjas nėra baigęs konditerijos, o tik mėgėjiškai jaunystėje patirties įgavo krikšto tėvų kepyklėlėje. Vis dėlto, ilgai informaciją kaupęs bei nuoširdžiai ieškojęs geriausio skonio receptų, šokių aikštelės vilkas „M Donut“ valgiaraštį sudarė pats. Visos sudedamosios dalys spurgoms siunčiamos iš JAV, tik miltai naudojami lietuviški, nes jie artimesni tautiečių skoniui. „Žinoma, taip gaminio savikaina išauga, tačiau po ilgų paieškų toks sprendimas pasirodė geriausias“, – sako M. Vokietaitis. Šiuo metu net 13 rūšių spurgų siūlantis startuolis „M Donut“ prekių ženklą ir receptūras yra patentavęs Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure.

„Gera konkurencija skatina tobulėti, bet juokingiausia, jog atsirado ne konkurentų, o kopijuojančiųjų mūsų spurgas. Gaila, nes jie atsilieka kokybe. Ir dėl to truputį pikta, kai prisistato kaip mūsų atstovai. Juk žmogui svarbiausia emocija, kurią jis patiria ragaudamas spurgą. To šiaip nesukursi, turi būti nuoširdus ir ne tiek parduoti kaip verslininkas, kiek dalytis gaminiu, kurį mėgsti iš esmės, įsigilini į jo kūrimą bei istoriją, – apie tikslą nebūti perpardavinėtoju, o tapti unikaliu kūrėju kalba M. Vokietaitis. – Versle svarbu daryti tai, kas prie širdies. Ir nepamiršti, kad neduodamas negausi. Vienas mūsų tikslų – pasidalyti spurgomis it duona ir su tais, kuriems skanesnio kąsnio trūksta labiausiai. Tikrasis atlygis versle yra ne tiek materiali nauda, kiek žinia, kad darai tai, ką mėgsti, ir siūlai pamėgti kitiems. Geriausi dividendai, kai žmonės įvertina ir sugrįžę nori dar vienos spurgos.“