Sakoma, vienos tiesos nėra. Manau, kad taip teigiantieji neapsirinka. Po daugybės interviu su skirtingais žmonėmis, pradedant startuolių iniciatoriais ir baigiant iškiliais verslininkais, galiu drąsiai sakyti – kiekvienas jų turi savo gyvenimo formulę. O bene vienintelis bendras jų bruožas – visi jie turi viziją, kurią nori paversti tikrove. Tokią viziją turi ir šio straipsnio herojus Lukas, tikinantis, jog daro viską, kad po dešimtmečio jam jau nereikėtų dirbti.

Po 12 klasės – į darbą

Vilniuje gimęs ir užaugęs Lukas Zuoza iš emigracijos į Lietuvą grįžo prieš ketverius metus. Iki tol jį įvairios gyvenimo aplinkybės vertė imtis nestandartinių savo gyvenimo kūrimo sprendimų.

„Baigęs mokyklą iškart žengiau į darbo rinką. Iš dalies tai padaryti paskatino ir tuo metu gimusi mano dukra. Tiesa, buvau įstojęs į aukštąją mokyklą, elektrotechnikos specialybę, tačiau ten ištvėriau tik tris mėnesius. Nepatiko man ta sritis“, – prisiminė pašnekovas.

Išbandęs save tai viename, tai kitame darbe, Lukas nutarė laimės ieškoti svetur. Tam pasirinko Angliją. Ten dirbti jis buvo išvykęs du kartus. Bet galiausiai, prieš ketverius metus, apsisprendė grįžti į tėvynę ir imtis mokslų.

„Laikui bėgant tampa vis sunkiau mokytis, todėl supratau, kad pats laikas būtų to imtis. Vėliau, norint plėsti akiratį, tektų smarkiai prakaituoti. Tad įstojau į Vilniaus kolegiją ir ten pasirinkau reklamos vadybos studijas“, – sakė L. Zuoza ir pasidžiaugė, kad šiuo metu liko parengti tik baigiamąjį darbą.

Verslo idėja – kelionėje

Pradėjęs studijuoti Lukas vis dėlto neužmiršo ir vieno iš savo pomėgių – kelionių, kurios dažniausiai būna aktyvios, bandant pažinti naujus kraštus, kultūrą ir žmones. Vienos tokios kelionės metu, važiuodamas po Europą autostopu, vaikinas išvydo naujovę, pakeitusią jo gyvenimą.

„Tai buvo neįprastas plaustas. Mes jį pavadinome „barbekiu plaustu“. Kadangi nieko panašaus Lietuvoje nebuvome regėję, nutarėme šią naujovę atvežti į Lietuvą. Be to, studijoms ruošiau projektą, kurio metu galėjau pažiūrėti, ar sutampa šios verslo idėjos apskaičiavimai. Kadangi viskas atrodė palanku, gimė „unico.lt.“, – prisiminė L. Zuoza.

Esu tikras, kad žmogus savo kompetenciją įgyja ne aukštojoje mokykloje, o dirbdamas. Tiesiog eini, darai ir mokaisi iš savo klaidų. O kad sektųsi geriau, turi bendrauti su kuo daugiau žmonių ir bandyti įžvelgti ką nors naudinga jų nuomonėse.

L. Zuoza

Įmonei įkurti ir idėjai įgyvendinti Lukui prireikė maždaug 45 tūkst. litų. Juos vyras pasiskolino iš draugų. Tiesa, kol kas investicija neatsipirko, bet tai, anot pašnekovo, tik laiko klausimas.

Jokio šeimos spaudimo

„Netradicinio pasiplaukiojimo Galvės ežere paslaugas pradėjome teikti tik praėjusį sezoną. Ir nors per praėjusią vasarą surengėme daugiau nei 200 plaukimų, šiais metais kol kas dar tik įgauname pagreitį. Labiausiai trukdė Pasaulio futbolo čempionatas ir prastoki orai. Bet dabar reikalai taisosi“, – tikino Lukas.

Paklausus jo, ar nesudėtinga pragyventi, kol verslas dar neįsibėgėjo, pašnekovas teigė, kad iš tikrųjų jo šeimai prasimaitinti užtenka vos 300 Lt per mėnesį. Tiesa, su sąlyga, kad jau yra nuosavas būstas.

„Dėl dabartinės situacijos iš šeimos nejaučiu jokio spaudimo“, – pasidžiaugė L. Zuoza.

Tikslas – kada nors nebedirbti

Nors Lukas neturi aukštojo išsilavinimo ar prestižinio universiteto diplomo, jam tai netrukdo skintis gyvenimo kelyje į priekį.

„Esu tikras, kad žmogus savo kompetenciją įgyja ne aukštojoje mokykloje, o dirbdamas. Tiesiog eini, darai ir mokaisi iš savo klaidų. O kad sektųsi geriau, turi bendrauti su kuo daugiau žmonių ir bandyti įžvelgti ką nors naudinga jų nuomonėse“, – patarė vyras. Anot jo, taip turėtų elgtis ir jauni žmonės, norintys imtis savo verslo. Jie tiesiog turėtų imtis įgyvendinti savo idėjas.

Patvirtindamas tokią nuostatą Lukas atskleidė, kad barbekiu plaustų verslas tėra tik pirmas žingsnis. Pasirodo, vyras planuoja ateityje įkurti visą turizmo sodybą. „Tikiuosi, kad po 10 metų, išplėtojęs sodybą, aš jau galėsiu atsitraukti nuo verslo ir skirti dėmesio daugeliui kitų dalykų, kuriuos noriu nuveikti“, – atviravo verslininkas ir pripažino, kad jaunystėje jis persisotino aktyvaus gyvenimo Vilniuje, todėl dabar svajoja apie pabėgimą į ramų, tylų gamtos prieglobstį savo sodyboje.