Mėgstame sakyti, kad Lietuvos verslas dar labai jaunas. Taip jau susiklostė, kad dešimtojo dešimtmečio pradžioje lietuviams verslininkams teko viską pradėti kone nuo nulio. Ir nors jau prabėgo du nepriklausomybės dešimtmečiai, o situacija žymiai pagerėjo, mokytis vis dar reikia ir dar daug ką galime tobulinti. Ne tik įstatymus, bet ir elementarią verslo kultūrą, savo mąstymą, požiūrį. Taigi ko labiausiai reikėtų išmokti Lietuvos verslui? Ką reikėtų taisyti ar tobulinti? O ko atsisakyti?

„Gauminos“ įkūrėjas Darius Bagdžiūnas pastebėjo, kad labai svarbus ir jaunų verslininkų nusiteikimas. Juk pesimizmas sėkmės dar niekam neatnešė.

„Kad apie jus sužinotų ir jumis pasitikėtų, reikia laiko. Išgyventi tą laikotarpį yra didžiausia jauno verslo problema. Situaciją palengvinti galima imant pesimistinį verslo planą kaip optimistinį ir pradedant rašyti naują pesimistinį. Pradedant verslą, reikia padaryti taip, kad pinigai sąskaitoje baigtųsi vėliau“, – teigė D. Bagdžiūnas.

Jo įsitikinimu, dabar svarbiausia pasitikėti savimi ir naudotis pagrindiniu savo ginklu – protu. Lietuvos potencialas – jos gyventojų smegenys.

„Naftos turime mažai, o laikas pardavinėti brangiai vandenį dar neatėjo. Ateinantį dešimtmetį pagrindinis Lietuvos gamtinis resursas bus pusantro kilogramo riebalų kiekvieno žmogaus galvoje. Sovietiniais laikais valstybė pasitelkdama mokymo sistemą programavo tautą, kad žmonės nekeltų klausimų ir klusniai vykdytų tai, kas sakoma. Dabar gyvename konkurencijos sąlygomis. Tam, kad pergudrautum oponentą, turi mąstyti. Būtent užgydama tokius žmones Lietuva turi pasitempti labiausiai.

Kai sakau „Lietuva“, pirmiausia turiu omenyje save ir jus. Valdininkai, pamatę, kaip tauta imasi iniciatyvos, tikrai prisidės“, – teigė pašekovas.

MG Solutions“ vadovas Mindaugas Glinskis pridūrė, kad būtina ugdyti pasitikėjimą vienas kitu. Mūsų visuomenėje vis dar gajus noras ką nors apsukti, apgauti, nuo ko nors išsisukti. Šios bendros problemos veikia ir verslą.

„Nepasakyčiau, kad esame daug ko nemokantys. Iš kitos pusės, mūsų verslo kultūra dar gana jauna, jaučiamas principas, kad kas gudresnis, tas stipresnis. Norėtųsi, kad verslininkai ieškotų daugiau sąlyčio taškų. Nereikia vertinti taip, kad jei jau mano įmonė didelė, o tavo maža, tai privalai paklusti mano norams.

Verslininkai nuo pat pirmos dienos turėtų vieni į kitus žiūrėti pro tokią bendradarbiavimo prizmę. Jeigu dabar tau reikia mano pagalbos, tai susitarkime dėl sąlygų ir bendradarbiaukime.

Kartais mažesnės įmonės apkraunamos krūva popierizmo, įsipareigojimų. Taip daugiau laiko sugaištama vykdant sutartį, o ne teikiant paslaugas. Reikia daugiau pagarbos. Apskritai pagrindinis dalykas turėtų būti susitarimas ir žodis, o dokumentas – tik apsaugos priemonė“, – sakė „MG Solutions“ vadovas.

M. Glinskio įsitikinumu, kalbantis su potencialiais partneriais garbės žodis turi būti tolygus sutarčiai. Deja, kol kas ne visais taip galima pasitikėti. Jo nuomone, tai iš dalies istorinių aplinkybių pasekmė, o keisti šias tendencijas – kiekvieno mūsų uždavinys.

„Sutinku daug žmonių, su kuriais užtenka susitarti žodžiu, sutartys daugiau formalumas. Vis dėlto kartais jaučiu, kad trūksta žodinio pasitikėjimo. Aš tai vadinčiau verslo kultūros nebuvimu. Pas mus juk buvo visokiausių perversmų. Iš Rusijos prieglobščio metėmės į Briuselio pusę. Dar buvo krizė, per kurią vieni kitiems daug žadėjo, bet atsiradus menkiausiai galimybei nesilaikyti žodžio nieko ir nedarė. Tai gal asmeninės kultūros stoka. Juk jeigu žmonės iš principo gali vieni kitais pasitikėti, tai galima tuo vadovautis ir plėtojant verslą“, – kalbėjo pašnekovas.

D. Bagdžiūno manymu, situacija gali gerėti taikant principą, kad viską pradėti reikia nuo savęs.

„Patys esame atsakingi už savo tobulėjimą ir ateitį. Dauguma žmonių mano, kad atlyginimo dydis priklauso nuo darbdavio nuotaikos. Jie merdi darbo vietoje nuo 8 iki 17 valandos, o energiją skiria politikams kaltinti dėl blogo gyvenimo. Atlygis priklauso nuo vertės, kurią sukuri per laiko vienetą. Būk geriausias savo srityje arba turėk unikalią kompetenciją ir prie durų stovės eilė pirkėjų, norinčių, kad dirbtum jiems. Tai patikrintas būdas, kaip nusipelnyti didesnės algos. Yra tik viena smulkmena – prisiversti tobulėti aukojant laisvalaikį“, – teigė jis.

M. Glinskis pastebėjo, kad jaunoji verslininkų karta jau ateina. Ji kitokia – gerokai modernesnė ir aktyvesnė. Verslo pasauliui ji suteikia naują impulsą ir taip keičia šalies verslo bendruomenės veidą.

„Tai tikrai jaučiama. Manau, tai tik į gera. Aišku, aš niekada nenurašau senosios kartos, kuri turi patirties. Be jų mes kaip be rankų, nes juk kaip gyvenime mokomės iš savo tėvų, taip ir verslo pasaulyje turi kas nors mokyti.

Kita vertus, jaunąją kartą pats amžius įpareigoja būti labiau susipažinus su IT teikiama pagalba. Galų gale su užsieniu vis dažniau bendradarbiaujama ne tiesiogiai matant žmogų, bet per skaipą, feisbuką, elektroniniu paštu. Toks bendravimas, ėjimas į vadovaujamas struktūras savaime suteikia dinamikos. Manau, kad mūsų šaliai dėl to atsiranda daugiau galimybių būti pastebimai“, – sakė pašnekovas.