Kai nusprendi į namus parsinešti šuniuką, gali būti tikras, kad, net ir nepaisant paties intensyviausio teorinio pasiruošimo, po valandos kitos pasijusi nieko nežinantis, bejėgis ir tiesiog sutrikęs dėl tokio kvailo savo žingsnio, kuriam akivaizdžiai nesi pasiruošęs. Žinoma, ši panika bėgant laikui praeina. Tačiau tam vis dėlto reikia gana daug pastangų ir užsispyrimo. Panašiai pasijuntama ėmusis verslo. Kad ir kiek teoriškai jam ruoštumeisi, tikroji pradžia vis tiek bus sunki. Mano pašnekovas Tadas Maksimovas tuo įsitikino savo kailiu. Baldų ir kilimų valymo įmonę „Švariau.lt“ įkūręs vaikinas apie savo verslą ilgai svajojo ir ruošėsi. Tačiau vis tiek buvo akimirkų, kai atrodė, kad žemė slysta iš po kojų. Su Tadu kalbėjomės apie svajonę ir kaip rasti jėgų jos laikytis net tada, kai, regis, jų nebeliko.

Verslas – sena svajonė

T. Maksimovas pasakoja, kad apie savo verslą tyliai pradėjo svajoti dar būdamas paauglys. Galiausiai gyvenimas pasiūlė sritį, kurioje ši svajonė galėjo išsipildyti. „Iš tikrųjų, net ir pačiam to nepastebint, jau gana seniai kilo mintis dirbti sau. Visada apie tai svajojau. Išbandžiau ne vieną veiklą, darbą ir tik dar geriau supratau, kad noriu būti pats sau šeimininkas. Šią sritį pasirinkau dėl to, kad viskas labai palankiai susiklostė. Įžvelgiau čia potencialą, kad tam nereikia didelių investicijų. Taip po truputėlį prieš porą metų viskas ir prasidėjo. Idėja kilo prieš dvejus metus, darbai – prieš pusantrų, o smarkiau judėti pirmyn pradėjau prieš vienerius metus“, – pasakojo jis.

„Namai juk yra žmogaus jaukumo kampelis, o kartu ir vizitinė kortelė. Daug žmonių džiaugiasi, ir tie atsiliepimai veda pirmyn“

T. Maksimovas

Pradžia nebuvo lengva. Tokiam gyvenimo žingsniui pašnekovas morališkai ilgokai ruošėsi, bet realybė ir vizija vis tiek pasirodė labai skirtingi dalykai. „Daug skaičiau apie tai, su kuo susiduriama sukūrus verslą, ką reikia pereiti, kad tikrai galėtum vadintis verslininku. Mano skaitytos istorijos buvo liūdnos, sunkios ir pan. Žinojau, kad bus sunku. Tačiau, kad taip sunku… Daug naujos patirties, iššūkių, užgriūvančių taip staigiai, kad visko pasirodo tiesiog per daug. Tuomet pasimeti, o tam, kad susivoktum, reikia laiko, sukąsti dantis“, – teigė verslininkas.

T. Maksimovui buvo nelengva ir todėl, kad visą laiką dirbo vienas. Žinoma, galėjo pasikviesti dar porą žmonių, galinčių padėti. Taip netgi būtų geriau, lengviau, greičiau. Tačiau vyras norėjo pats patikrinti, ar sukurta sistema veikia. „Dabar, kai jau susikūriau sistemą, viskas atrodo paprasčiau, galiu geriau viską išanalizuoti. Tačiau, kai išgyvenau tą didįjį šoką, nemačiau beveik nieko. Tiesiog po trupinėlį rinkau informaciją, bandžiau suprasti, kas ir kaip. Taip pamažu suvokiau verslo dėsnius. Dabar jau galiu į viską žiūrėti iš šalies, bet tuomet buvo kitaip. Gal todėl tada ir buvau toks pasimetęs, nes tiesiog atrodė, kad viskas byra. Iš tikrųjų perėjau daug. Pradėti visada sunku. Ypač vienam“, – pasakoja T. Maksimovas.

Bendravimas – didelė darbo dalis

Pašnekovas sako stengęsis į valymo paslaugų rinką ateiti su šiek tiek kitokiu požiūriu. Jis trokšta klientams pasiūlyti daugiau nei vien tik prakaituojantį darbuotoją. „Noriu pakeisti baldų valymo paslaugas. Nedirbu vien palenkęs galvą. Reikia ir bendrauti, dalyti patarimus, parduoti save. Aš esu daug ir nuoširdžiai bendraujantis žmogus. Todėl sulaukiame daug puikių atsiliepimų, jie keliauja iš lūpų į lūpas. Nebuvo nė vieno nepatenkinto kliento. Dabar jaučiu, kad mano sukurta sistema veikia. Dėl kliento reikia kovoti. Tai nėra kas savaitę reikalinga paslauga, todėl džiugu, kai klientas po kurio laiko vėl grįžta pas tave“, – sakė jis.

Štai kodėl bendravimas su klientais verslininkui atrodo bene pati svarbiausia proceso dalis. „Aš netgi manau, kad pats valymas yra šalutinis dalykas. Žmogus pasikviečia tave dėl to, kad turi problemą ir nori ją išspręsti. Tačiau būna visko: sunkiai išvalomų dėmių, nekokybiškų baldų. Jeigu matai, kad nepavyks tos bėdos išspręsti tiesiogiai, turi galvoti, kaip tai padaryti kitu būdu. Žmogaus negalima apgauti, užhipnotizuoti. Reikia gražiai ir suprantamai paaiškinti, ką būtų galima padaryti kitą kartą. Jei su klientu bendraujama maloniai, jis bet kokiu atveju lieka patenkintas, net jeigu ir nepavyksta iki galo pasiekti norimo rezultato“, – teigė T. Maksimovas.

Suvokė esąs užsispyręs

Didelis dėmesys bendravimui su žmonėmis suteikia ir dar vieną pranašumą – draugystę. Tegul ir trumpalaikę. „Kiekvienas vizitas pas klientą man asmeniškai yra ir savotiška atgaiva. Kiekvieną kartą susipažįstu su nauju žmogumi, nauja istorija. Kartais užsimezga ir labai ilgų pokalbių. Tai suteikia stiprybės keliauti pirmyn. Darbas ir išsunkia, ir įkrauna. Per tas dvi darbo valandas mes su klientu tampame vienadieniais, bet vis dėlto draugais. Žinau, kad dėl to abu esame patenkinti“, – džiaugiasi pašnekovas.

Šios draugystės T. Maksimovui yra vienas iš variklių, padedančių išlaikyti motyvaciją ir atrasti savyje jėgų keliauti pirmyn net ir tada, kai, regis, jų ima trūkti. „Verslas buvo didžiausia mano svajonė. Tačiau norėčiau pabrėžti ne tik tai. Niekada nemaniau, kad esu užsispyręs žmogus. Tačiau būtent tuo kritiniu laiku, kai buvo visiškai blogai, tuomet, kai žmonės palūžta, aš kaip tik užsidariau savyje, pradėjau mąstyti. Užvirė užsispyrimas, neleidęs nueiti į šoną. Tai keista vidinė būsena. Tikrai esu labiau užsispyręs, nei įsivaizdavau. Kitas dalykas – bendravimas su žmonėmis ir suvokimas, kad aš jiems tikrai padėjau, kad mano paslauga reikalinga. Namai juk yra žmogaus jaukumo kampelis, o kartu ir vizitinė kortelė. Daug žmonių džiaugiasi, ir tie atsiliepimai veda pirmyn“, – teigia jis.