Jaro Šatkevic (nuotrauka žemiau), prieš metus nusprendęs nebeplėtoti savo projekto „BusyFlow“, dabar savo įgūdžius ir idėjas pritaiko kaip dirbantis kitiems. Retai Lietuvoje viešintis vaikinas šypsodamasis sutiko atskleisti trijų savo plėtotų „startapų“ didžiausias klaidas, kad kiti neužliptų ant to paties grėblio.

Investuotojai – tik gražus saldainio popierėlis?

Pirmoji klaida, kurią įvardijo Jaro, – netinkamai pasirinkti investuotojai. Pasirinkus ne tuos investuotojus vaikinui teko atsisakyti savo naujausio projekto „BusyFlow“.

„Pradžioje nusprendėme pasinaudoti akceleravimo programos investicijomis. Skirta pinigų dalis nebuvo didelė, tačiau buvo žadomi aukšto lygio kontaktai ir mentorių paslaugos. Nors vėliau turėjome pasiūlymų dėl didesnių piniginių investicijų į projektą, mūsų pirmajam investuotojui netiko nė vienas. Akceleratorių sutartys neretai būna labai klampios. Jie nekontroliuoja pačių įkūrėjų, bet kontroliuoja viską, kas susiję su kompanijos akcijomis. Tokia praktika yra dažna, bet ne visi ją taiko. Vėliau be jų sutikimo negali nieko daryti – nei priimti naujo partnerio, nei žengti į kitas rinkas.“

Privalai dalytis idėjomis, kad kiti turėtų progą prie tavęs prisidėti ir pradėtumėte kartu plėtoti projektą.

J. Šatkevic

Tokius suvaržymus patyręs Jaro neslėpė: „Jei kurčiau kitą kompaniją, bandyčiau tai daryti be investuotojų. Žinote, į ką panašu „startapų“ sistema? Į aukso karštligę! Žiūrėk, ten galima gauti daug pinigų! Nesuprantu kaip, nežinau kur, bet važiuojame. Visi tikisi gauti milijoną už neaišku ką, be to, neaišku, ką reikės daryti, kad tas milijonas atsipirktų. Manau, tai nesveika.“

Žmonėms, kurie bijo įgyvendinti savo idėjas, Jaro patarė: „Jeigu yra gera idėja, yra problema, kurią reikia išspręsti, o tu ją matai, tai dar nereiškia, kad esi vienintelis toks pastabus. Kitas žmogus, susiduręs su šia problema, taip pat gali ją pastebėti ir sugalvoti, ką daryti. Jei slepi savo idėją, žinok, kad kitas neslėps ir pradės daryti. Privalai dalytis idėjomis, kad kiti turėtų progą prie tavęs prisidėti ir pradėtumėte kartu plėtoti projektą.“

Pinigai – kaip į vandenį

2007 metais draugas pakvietė Jaro prisidėti prie projekto toostis.com. Graži projekto idėja ir noras, kad žmonės dalintųsi įvykiais, t. y. kurtų įvykius ir kviestų kitus prisidėti.

Deja, vaikinai neturėjo jokios patirties. „Turėjome 10 tūkst. litų įstatinio kapitalo, ką tik paleidome serverį. Draugai pradėjo naudotis, patys nepažiūrėjome, kad kodas būtų greitas. Serveris gulėjo pas draugą bute spintoje. Manėme, kad tuoj sprogsime, nerealiai augsime, todėl praktiškai už visus tuos pinigus nusipirkome kompiuterį-serverį. O juk galėjome pasinaudoti profesionalių įmonių paslaugomis už kelis šimtus litų per mėnesį“, – savo pirmą klaidą prisiminė J.Šatkevic.

„ Product team fit“ – frazė, galiojanti visiems

Pasimokę iš pirmo projekto klaidų Jaro su keliais draugais įkūrė studentų užrašų mainų ir bendro jų kūrimo portalą. Vaikinai sprendė savo studijų laikų problemą – neturėjo tinkamų konspektų egzaminams, o kiti juos turėjo. Po kurio laiko bičiuliai suprato, kad iš to neuždirbs. Taip 2009 metais atsirado ututi.com, universitetams skirtas projektas, suteikiantis galimybę turėti vidinį socialinį tinklą.

„Pasirodo, penkeriais metais per anksti pradėjau siūlyti tokią paslaugą, nes ši mada ateina tik dabar. Kita vertus, ne tai buvo pagrindinė problema. Yra populiari frazė „product market fit“, reiškianti, ar tavo produktas yra tinkamoje rinkoje ir tuo laiku, kai reikia. Aš išmokau kitą frazę – „product team fit“.

Buvome jauni vaikinai, nė vienas iš mūsų nebuvo mokslų daktaras ar kažkas panašaus, kad rimčiau atrodytume universiteto valdžios akyse. Mokėjome gerai programuoti, turėjome idėjų, todėl reikėjo eiti tartis su universitetais dėl pardavimo. Buvome idealistai. Parduoti universitetams paslaugą nėra paprasta. O tarp mūsų nebuvo pardavėjo, kuris žinotų, su kuo pakalbėti, arba mokėtų gauti pinigų iš Europos fondų. Kitaip universitetai Lietuvoje ir Rytų Europoje socialinio tinklo sprendimo tikrai nepirktų“, – prisiminė Jaro.

Šio projekto esminės klaidos buvo, kad penkiais metais per anksti pasiūlė savo produktą ir neturėjo žmogaus, kuris mokėtų ir galėtų pardavinėti universitetams. Turėdami idėją privalote įvertinti, ar turite visus reikiamus žmones savo komandoje.

Baigdamas pokalbį Jaro išdavė dar nesudėjęs rankų: „Startupus“ kuria ne vien jaunimas, Silicio slėnio jų kūrėjų metų vidurkis yra 35-eri. Labiausiai pasiseka tiems, kurie savo idėjas įgyvendina sulaukę 30 ir daugiau metų. Tokio amžiaus žmonės jau turi patirties. 35 metai – tai amžius, kai žmogus jau yra sukaupęs patirties, turi santaupų ir reikiamų ryšių.“