Gamtos mėgėja, profesionali keramikė iš Kauno Eglė Šidlauskaitė (27) pritaria kažkur girdėtam posakiui, kad geriausias dizaineris yra gamta, kuriam niekas niekada neprilygs. Tad ši gamtos mėgėja tik bando atkartoti tobulas jos kūrinių formas, pasitelkdama savo meninę išmonę, kruopštumą ir keramikės įgūdžius.

Po keramikos studijų mergina sumanė įgyvendinti projektą „Gamtinukas“, kuriam kol kas tik pusė metų. Jauna keramikė sukūrė keraminių papuošalų kolekciją, kurioje dabar devynias gamtos dovanas atspindintys pakabukai: avietė, gilė, česnakas, slyva, žemės riešutas, šermukšnis, kiekvienas jų turi savo simboliką: sveikata, meilė, stiprybė ir kt. Pastarosios E. Šidlauskaitei ypač svarbu nepristigti, nes ji tiki, kad viskas dar prieš akis.

Iki tikro verslo dar toli

Kalbinama keraminių papuošalų kūrėja E. Šidlauskaitė prisipažįsta, kad iki verslo jai dar toli, tad savo darbą vadina ne verslu, o projektu, teikiančiu kūrybinį pasitenkinimą. Beje, projekto įgyvendinimas pametėja įvairiausių išbandymų. „Sunkiausia darbo dalis yra degimas su glazūra. Buvo visko… Kai visas gaminys su degimo įranga sulipo… Kai liustras nesužvilgėjo… Tam reikia specialaus degimo, esant 600 laipsnių temperatūrai praverti krosnį, kad deguonies gautų, tad pamenu, kaip teko važiuoti ir 12 val. nakties, ir 5 val. ryto į studiją, kad krosnį atidaryčiau ir greitai uždaryčiau. Šiaip jau turiu tokį maišiuką nepavykusių „gamtinukų“, – nesėkmes prisimena pašnekovė, daugiausia kūrybinių sunkumų patirianti gamindama avietes. – Reikia labai daug kantrybės smulkiai raižyti.“

 

„Aš dar „žalia“ verslo srityje, bet, mano manymu, versle labai svarbi idėja, kuo tu pranašesnis už kitus konkurentus. Ir dar svarbus aspektas versle yra reklama, kad matytų tavo darbus visuomenė“

E. Šidlauskaitė

 

Tęsti tai, ką pradėjo, ją skatina kitų atsiliepimai: „Sulaukiu teigiamų vertinimų, kad įdomu, originalu. Tai suteikia pasitikėjimo.“

Dar mokykloje žinojo, ko nori

E. Šidlauskaitės teigimu, Kauno Dainavos vidurinėje mokykloje, kurią ji baigė, nieko įdomaus nevyko. Sekėsi vidutiniškai, tačiau žinojo, kur norėtų studijuoti, ir tam ruošėsi. Kur kas įsimintinesnės, pasak jos, buvo keramikos bakalauro ir magistro studijos Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete. „Čia jaučiausi savo rogėse, supo artimos sielos žmonės, meniška aplinka, dėstytojai buvo žinomi menininkai. Kadangi grupėse būdavo mažai studentų, visi jautėmės kaip viena bendra šeima.“

Pirmas darbas ilgai netruko

Pašnekovė prisimena, kad dar iki keramikos studijų, būdama septyniolikmetė, kartu su drauge išbandė vieną, kaip dabar su šypsena apibūdina, „įspūdingą“ darbą – Neveronių šiltnamiuose. „Reikėjo skinti nuo chemikalų dulkančius ir rankas braižančius agurkus nuolatiniame karštyje… Užteko padirbti savaitę ar dvi ir išėjome, nes tikrai buvo sunku. Reikėjo keltis 5 val. ryto ir dirbti iki 5 val. dienos, o uždirbdavome apie 23 litus per dieną. Pamenu, šiltnamyje mąsčiau, kad jau geriau matematikos mokysiuosi, negu čia dirbsiu.“

Profesionali keramikė, savamokslė juvelyrė

Baigusi keramikos studijas, E. Šidlauskaitė visas savo ateities svajones siejo su šia sritimi. „Nebuvo minties keramikos apleisti. Jau per studijas keramiką derinome su kitomis meno sritimis: juvelyrika, stiklu, oda, tapyba, vyko įvairūs eksperimentai, – pasakoja pašnekovė. – Jaučiu stiprų ryšį su gamta, iš jos semiuosi įkvėpimo. Čia turbūt dar nuo mūsų protėvių, kurie medžius laikė šventais ir juos garbino.“ Savo kūriniams ji nutarė suteikti ir simbolinių prasmių. Pati jų negalvojo, ieškojo internete, knygose apie augalų simboliką. Taip žingsnis po žingsnio ir gimė idėja pagaminti pakabukus, identiškus gamtos formoms, tokioms kaip gilė, česnako skiltelė ar perskirta slyva. Kilusią idėją įgyvendino gana greitai. Iš pradžių šiek tiek laiko užėmė įvairūs eksperimentai, informacijos rinkimas, net buvo įstojusi mokytis juvelyrikos, kad įgytų daugiau žinių. Tačiau nuėjusi į pirmąją pamoką suprato, kad tai ne jai – per daug siaura. „Nusprendžiau pabūti savamoksle“, – prisipažįsta pašnekovė.

„Gamtinukai“ yra nulipdyti iš balto molio ir dengti glazūra, liustru, suteikiančiais gaminiui prabangesnio žvilgesio. Grandinėlės parenkamos pagal klientų pageidavimus: vario ar sidabro, gali būti ir su odine virvele.

Pradėjo per daug niekam nesiskelbdama

Apie savo projektą iš pradžių niekam daug nepasakojusi kūrybinga mergina ėmėsi konkrečių darbų. Sunkiausia, prisimena, buvo pasiruošimas: degimo įrangos pasidarymas, bandymai su liustro degimais, nes niekad negali žinoti, ką ištrauksi iš krosnies. Kartu veikla įdomi, nes nuolatos vyksta kūryba. Idėjos pavadinimas, pasak E. Šidlauskaitės, kilo spontaniškai. „Apie savo darbus kalbėdama su draugu, pavadinau juos „gamtinukais“. Taip ir prilipo. Mąsčiau ir gudresnių pavadinimų su anglicizmais, kaip dabar madinga, bet pasilikau prie pirmojo, spontaniško – lietuviško.“

Pradiniams darbams atlikti kūrėja skyrė maždaug 2,5 tūkst. eurų. Jų prireikė svarbiausioms medžiagoms įsigyti: baltajam moliui, liustrui, juvelyrikos detalėms, įrankiams, mažoms žiedimo staklėms. Keramikos krosnį buvo nusipirkusi jau seniau, studiją taip pat turėjo.

Apskritai keramika, pašnekovės teigimu, yra brangus menas. Ji tikisi, kad po truputį viskas atsipirks.

Du svarbūs verslo aspektai – gera idėja ir reklama

Sakoma, kad menininkas ir verslininkas – nesuderinami dalykai, bet E. Šidlauskaitė tvirtina, kad visur yra išimčių: „Aš dar „žalia“ verslo srityje, bet, mano manymu, versle labai svarbi idėja, kuo tu pranašesnis už kitus konkurentus. Ir dar svarbus aspektas versle yra reklama, kad matytų tavo darbus visuomenė“, – du verslui būtinus kriterijus įvardija papuošalų kūrėja. Jai sunkiausia, kaip pati sako, tai, „kad turi viską pats apgalvoti, visus galimus niuansus. Taip pat svarbu laiką susireguliuoti taip, kad darbas būtų atskirtas nuo laisvalaikio. O dėl konkurencijos – gerai, kai ji yra, verčia tobulėti.“

E. Šidlauskaitė ne tik rūpinasi „Gamtinuko“ reikalais, bet ir atlieka individualius keramikos užsakymus, taip pat kviečia į savo keramikos studiją norinčiuosius susipažinti su keramikos menu ir nusilipdyti norimą darbelį, veda keramikos pamokėles.

Ką darai, daryk gerai ir laiku

Savo papuošalų kainas autorė nustato atsižvelgdama į tai, kokios kainos vyrauja rinkoje: „Stengiuosi tilpti į tuos rėmus, nenusipiginti ir nesubranginti, kad kaina būtų prieinama klientams.“ Ji pripažįsta, kad keraminių papuošalų rinka kol kas maža, tačiau kuriami keraminiai papuošalai, kiek jai teko matyti, yra labai originalūs, turintys savito žavesio. „Kuo daugiau kuriančiųjų, tuo geriau – tuo labiau populiarinama keramika. O perspektyva bus, jei bus noro kurti“, – savo veiklos naudingumu neabejoja keramikė, dar ketinanti suspėti surengti savo darbų parodą Kauno keramikos muziejuje, kuris užsidarys šių metų kovą. Be dalyvavimo parodose, E. Šidlauskaitė savo darbus populiarina socialiniame tinkle „Facebook“ ir sako, kad šis reklamos būdas, kaip ir iš lūpų į lūpas per draugus, kol kas labiausiai pasiteisina.

Labai iškalbinga ir gera kūrinių kokybė bei laiku atliekami užsakymai. „Ką darai, daryk gerai, kitaip teks raudonuoti prieš klientą“, – atsakingai savo veiklą vertina „Gamtinuko“ autorė.

Visus, kas turi unikalių, įdomių idėjų, ji skatina imtis jas įgyvendinti ir linki ryžtingumo. „Net jei ir nepavyks, neverta nusiminti – turėsite neįkainojamos patirties“, – žengti pirmyn drąsina E. Šidlauskaitė.

Gamtinukai