Kas kuriama Lietuvos garažuose?
2016.05.17
Temos: Vadyba.
Lietuvių kalboje žodžio šiam judėjimui pavadinti nėra: JAV paplitusį „Maker Movement“ galbūt galėtum pavadinti meistrautojų judėjimu. Tačiau pramoninėse patalpose ir garažuose susibūrusių meistrautojų bendruomenių veikla neturėtų kelti šypsenos: juk būtent garaže prasidėjo ir „Apple“ era. Apie tai, kokių atradimų tikėtis Lietuvos garažuose, LOGIN diskutavo Lietuvos meistrautojų bendruomenės nariai, o vienos tokių dirbtuvių „Green Garage“ jau atvėrė duris.
Vieta kurti sau
Kūrėjų dirbtuvės – pasaulio mastu populiarėjanti veikla. Čia kuriami įvairūs technikos prietaisai ir išbandomos elektronikos, robotikos, trimačio spausdinimo technologijos bei įprastesnės metalo ar medžio apdirbimo technikos. Vis dėlto, dirbtuvininkų teigimu, įprastų dirbtuvių atributų – triukšmo,tepalų ir netvarkos – dirbtuvėse palyginti nedaug arba nėra visai, nes čia svarbiausia pritaikyti naujausias technologijas. Specializuoti mėnesiniai žurnalai siūlo, pavyzdžiui, susikonstruoti bioninę ranką – visai kaip rankdarbių mėgėjų žurnalas spausdintų pirštinių mezgimo raštą.
„Tai vieta, kurioje žmonės galėtų kurti dalykus“, – sako vienos seniausių kūrėjų erdvių „Technariumas“ įkūrėjas Albertas Mickėnas. Priešingai nei „Technariumas“, kai kurios dirbtuvės yra komercinės, pavyzdžiui, „Green Garage“ arba „CommuneDIY“. Pirmosios dvi atviros visiems norintiesiems: tiesa, į „Technariumą“ ateina jau daugiau išmanantys ir konkretų projektą turintys asmenys, o „Green Garage“ taip pat rengia įvairius meistravimo kursus pradedantiesiems ir moko elektronikos, trimačio spausdinimo, pjovimo lazerinėmis staklėmis.
„Dirbtuvės – tai tiesiog daug žmonių su daug idėjų, jos neapribojamos ir unikalios“
M. Ribokas
Unikalios verslo idėjos
Dirbtuvės „Green Garage“ – vieta, kurioje žmonės tiesiog užsuka po darbo, o šeštadieniais – ir su vaikais. Čia galima kurti savo projektus, dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse arba lankyti kursus. „Green Garage“ aprodęs Marius Ribokas sako, kad kartais čia apsilankoma, iškilus praktinei problemai, pavyzdžiui, prireikus specifinės automobilio detalės, kurią pirkti kainuotų daug daugiau, nei atspausdinti trimačiu spausdintuvu. Jei žodžiai „išmanieji drabužiai“ jums primena mokslinę fantastiką, nustebtumėte sužinoję, kad čia pat Vilniuje, būtent „Green Garage“, yra išmanioji siuvykla, kurioje vykdomi pirmieji vadinamųjų „dėvimų technologijų“ bandymai.
„CommuneDIY“ idėja kilo iš ekologijos, tačiau įrodo, kad net ir visuomeninės iniciatyvos gali tapti verslu. Dirbtuvėse antram gyvenimui prikeliamos skilusios riedlentės, perdirbant jas į įvairius kitus objektus, sugalvotus pačių užsakovų. Be to, laikomasi principo, kad net darbo įrankiai, staklės turi būti sukuriami pačių dirbtuvininkų. „Jei kiekvienas riedlentininkas keičia savo riedlentę kas mėnesį, kertama daugybė tam tikros rūšies klevų. Norisi keisti pačią riedlenčių kultūrą. <…> Perdirbti riedlentes nėra vien tik verslas: negali to sužinoti iš instrukcijų internete“, – apie sumanymą pasakoja įkūrėjas Simas Sonkinas. Jis sako, kad medžiagos dirbtuvėse daug daugiau, nei spėjama perdirbti, ir planuoja persikelti į kitus miestus, kur perdirbti riedlentes galėtų vietiniai riedlentininkai.
M. Ribokas įsitikinęs, kad dirbtuvių pranašumas prieš pasaulio technologijų ir inovacijų gigantus yra būtent neprofesionalūs kūrėjai, sėkmingai kuriantys sprendimus praktiniam naudojimui. „Dirbtuvės – tai tiesiog daug žmonių su daug idėjų, jos neapribojamos ir unikalios“, – teigia jis. Daug kitų
Lietuvoje veikiančių dirbtuvių mažai žinomos ir neformalios, nors kartais kuria užsakymus bendradarbiaudamos su verslininkais ir menininkais.
Techninių erdvių asociacijos direktorius Giedrius Kavaliauskas sako, kad tokios dirbtuvės tampa labai patrauklios moksleiviams ir keičia meistravimo sampratą, suformuotą ne itin mėgstamose darbų pamokose. Pagaliau trumpi tokio pobūdžio užsiėmimai yra įdomus būdas kartu praleisti laiką kolektyvui.
Reikia užsispyrimo
Tačiau tokios dirbtuvės nebūtinai atveria visiškai naują nišą startuoliams. Ir A. Mickėnas, ir G. Kavaliauskas tikina, kad į juos besikreipiantiems pradedantiesiems verslininkams dažnai pritrūksta žinių, kaip sukurti vieną ar kitą objektą. „Techninės įrangos startuoliai dažnai turi idėjų, bet nežino, kaip jas įgyventi. Tai praktiškai reiškia, kad neturi nieko“, – tvirtina A. Mickėnas. Jam pritaria ir G. Kavaliauskas: „Galima tiesiog pradėti gaminti daiktus, mokėti mokesčius, nereikia kurti jokio startuolio. Kartais geriau pradėti nuo paprasčiausio daikto, o iš bandymų ilgainiui ir atsiras verslas“, – neabejoja jis.
Gera žinia visiems, kuriuos meistrautojai sudomino, yra tai, kad dauguma dirbtuvių yra visiškai atviros ir priima norinčiuosius tiesiog apsidairyti. „Technariumas“ organizuoja „Hack and Tell“ vakarus, „Green Garage“ įsikūrę pačiame Vilniaus centre, o daugybė kūrėjų bei jų sumanymų bus galima pamatyti Vilniuje gegužės pabaigoje pirmą kartą vyksiančiame renginyje „Vilnius Mini Maker Faire“.
Dirbtuvės – ne tik poreikis, bet ir tam tikra mada. Kuo patrauklios dirbtuvių idėjos? „Žmonės tiesiog nori kurti. Kurti daiktą pačiam sau visada yra geriausia“, – įsitikinęs S. Sonkinas. G. Kavaliauskas pritaria, kad dirbtuvėse apsilankę žmonės pirmiausiai atranda džiaugsmą sukurti savo daiktą. Pritrūkti čia, anot dirbtuvininkų, gali nebent kantrybės, kai nepasiseka iš pirmo karto.
Organizuojate renginį?
Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.