Šiais laikais dėmesio nebepritraukia ne tik tekstinė informacija, bet ir ilgesnė vaizdo medžiaga. Įspūdį palikti vis sunkiau, ir tik laiko klausimas, kada tokios inovacijos kaip virtualioji realybė nieko nebestebins. Tačiau tekstų ir reklamos kūrėjas Žygimantas Kudirka – MC Mesijus, neseniai išleidęs interaktyvią spausdintą (!) knygą, LOGIN konferencijoje kalbėjo, kad senosios žiniasklaidos priemonės vis dar gali būti įdomios, o reklamos agentūros „Milk“ kūrybos direktorius Antonio Bechtle sakė neabejojantis, kad kūrybiškumas technologinių madų apskritai neturėtų paisyti.

Mąstyti dėžėje

Jaunas MC Mesijaus muzikos gerbėjas, mindžikuojantis eilėje pakalbėti su kūrėju, prasitarė, kad jį labiausiai žavi ribų nepaisantis atlikėjo mąstymas ir idėjos. Įdomu, kad vėliau pats Ž. Kudirka pasakė visiškai priešingą dalyką: „Visi kalba, kad reikia mąstyti už dėžės ribų (angl. think outside the box). Aš sakau priešingai – man patinka mąstyti dėžėje (angl. think inside the box), stengtis išnaudoti senąsias žiniasklaidos priemones.“

 

„Nusprendžiau užsiimti vaizduotės programavimu. Pagaliau visos technologijos pirmiausia vyksta mūsų galvose.“

Ž. Kudirka

 

Ž. Kudirka teigia, kad interaktyvumas, į kurį mus dabar dažniausiai įtraukia kompiuterinės technologijos, vis dar įmanomas ir naudojant tradicines priemones. Būtent tokiu principu jis leidžia savo muzikinius albumus ir nebejoja, kad net ir elektroniniu būdu perkamos muzikos bei piratų platinamos muzikos amžiuje taip galima sudominti kompaktiniu disku, nors kai kam jis atrodo beviltiškai pasenęs.

Vienas MC Mesijaus albumas turi raudono filtro plokštelę, kurią stumdant galima perskaityti įvairias žinutes, kitą galima nutrinti kaip loterijos bilietą ir netgi rasti monetų, o trečiame prie kūrėjo padėkų galima įrašyti savo vardą. „Pats diskas pasensta, tačiau virsta kolekcine vertybe. Kompaktiniai diskai laidojami, tačiau aš fizinių diskų pardavimuose matau didelį potencialą. Tas pats galioja ir kitiems daiktams – tereikia interaktyvumo“, – sako pranešėjas.

Neseniai jis išleido interaktyvią knygą „XXI a. Kudirka“ ir joje – nė vieno elektroninio lusto, kaip būtų galima tikėtis. Knyga lentynoje atrodo kaip bet kuri mums įprasta knyga, neįprastas tik joje esančios poezijos bei tekstų skaitymas: skaitytojas eilėraštį galės išklausyti, paskambinęs telefonu ir klausydamas balso pašto žinutės, parašęs laišką ar gavęs SMS žinutę. Kitur reikia knygą liesti ar skaityti tekstą kvėpuojant tam tikru tempu, kuris turėtų sukelti atsipalaidavimą. Kiti tekstai sukurti, pavyzdžiui, bendraujant su dirbtiniu intelektu ar elektroniniu vertėju. „Tai tarsi nevisiškai baigtas tekstas, knyga, kuri pati yra tik tarpininkas, todėl skaitytojas turi vykdyti instrukcijas“, – knygą pristato Ž. Kudirka.

Interaktyvumas kaip vaizduotės programavimas

Kodėl šis paprastas interaktyvumas patraukia ir įsimena? „Nusprendžiau užsiimti vaizduotės programavimu. Pagaliau visos technologijos pirmiausia vyksta mūsų galvose“, – įsitikinęs Ž. Kudirka. Anot jo, interaktyvumas iš tikrųjų supa mus visur: sustabdant grojamą muziką, įjungiant televizorių, pasirenkant elektroninės cigaretės skonį. Populiarėjančios spalvinimo knygos suaugusiesiems – taip pat interaktyvi priemonė.

Paklaustas, kokias galimybes interaktyvumas suteikia reklamos kūrėjams, Ž. Kudirka sako, kad svarbu neapsiriboti pačia reklama. „Produktas, kliento norai reklamą dažnai apriboja“, – teigia pašnekovas. O jo paties kuriami interaktyvumo pavyzdžiai panašesni į žaidimą, kuris iš pirmo žvilgsnio nesiūlo jokios žinutės.

Kūrybiška idėja – kitokia idėja

Ž. Kudirkai LOGIN konferencijoje antrino ir A. Bechtle. Reklamos agentūros „Milk“ kūrybos direktoriaus nuomone, reklamos kūrėjai pernelyg dažnai orientuojasi į naujausių technologijų panaudojimą. „Tačiau tokios reklamos po kelerių metų bus pamirštos, nes technologijos naujumas yra efemeriškas. Technologija viso labo suteikia įrankių, be turinio ji yra bevertė, o tokia reklama – nebent gražiai atrodantis technologijos pademonstravimas“, – įsitikinęs reklamos specialistas.

Anot A. Bechtle, įdomaus turinio kūrimo esmė – būti kitokiam. Jis siūlo vadovautis mąstymu, kad turima informacija apie tai, kas populiaru ar įdomu, yra informacija apie praeitį, tačiau ji negali nurodyti, kas gali būti įdomu ateityje. Todėl idėja visada yra svarbiausia, o pasirinkta žiniasklaidos priemonė – viso labo techninis parametras. „Jei idėja nesiremia technologija, ji gali būti aktuali amžinai. Juk žmonės dalijasi įdomiais dalykais, o ne reklama“, – teigia jis.