Ar kada pagalvojote, kaip reaguotų XX a. viduryje gyvenęs žmogus, išgirdęs apie „Facebook“, „Twitter“ ar „Google“ idėjas? Tikriausiai susirauktų ir paklaustų: „Ponai, o kaip jūs iš viso to ketinate pinigų uždirbti?“ Ir tai būtų labai tikslus klausimas. Tas pats „Facebook“ ilgokai ieškojo atsakymo į jį. Pagaliau surado, sukurdamas savo verslo modelį. Tačiau kaip verslo modeliai atsiranda ir keičiasi? Kas naujo ir įdomaus pasirodo šioje srityje? Apie tai pasikalbėjome su „TransferGo“ verslo produkto vadovu Andriumi Bičeika.

Kaip atsiranda nauji modeliai?

Pašnekovas sako, kad, norint suprasti, kokie veiksniai lemia naujų verslo modelių susikūrimą, reikia apsibrėžti, kas yra verslo modelis. „Dažniausiai randamas ir cituojamas Alexanderio Osterwalderio apibrėžimas. Pasak jo, verslo modelis racionalizuoja, kaip verslas kuria, teikia ir suranda vertę. Čia labai svarbus žodis „racionalizuoja“. Proceso ar ryšio tarp procesų tobulinimas įmonėje apibrėžia naujo modelio atsiradimą. O tie procesai ir santykiai tarp jų gali būti įvairūs: klientų segmentai, vertės pasiūlymas, pardavimo kanalai, išteklių paskirstymas, sąnaudų struktūra ir t. t. Kitaip tariant, naujas verslo modelis gali gimti tada, kai viena šių sudedamųjų dalių pakeičiama arba patobulinama“, – aiškina jis.

 

„Naujų verslo modelių atsiradimą daugiausia lemiame mes, vartotojai, ir besikeičiantys mūsų įpročiai, tarpusavio santykiai, karta, kuriai priklausome“

A. Bičeika

 

Inovacijas šioje srityje atneša tiek naujosios technologijos, atliekančios middle-man ar saugumo ir pasitikėjimo funkciją, tiek pokyčiai visuomenėje. „Naujų verslo modelių atsiradimą daugiausia lemiame mes, vartotojai, ir besikeičiantys mūsų įpročiai, tarpusavio santykiai, karta, kuriai priklausome. Šiuo metu pasaulyje didžiausia darbo jėga yra tūkstantmečio karta – žmonės, gimę tarp 1977 ir 1995 metų. Jų elgesys labai skiriasi nuo ankstesnių kartų. Jeigu, pavyzdžiui, kūdikių bumo kartos atstovai televiziją žiūri po 5–6 valandas per dieną, tai tūkstantmečio karta laiko tam neskiria visai arba prireikus visus būtinus vaizdo įrašus peržiūri internetu. Taigi net tas pats veiksmas pastebimai skiriasi. Kitoks tūkstantmečio kartos pasitikėjimas ir naujosiomis technologijomis. Jiems jau nebereikia perlipti per save, kad pasitikėtų užsakymų internetu įvykdymu ar kredito kortelės duomenų suvedimu“, – įžvalgomis dalijasi A. Bičeika.

Vykstančios ir įvyksiančios permainos

Anot pašnekovo, kuriamo naujo verslo modelio šaknys įžvelgiamos jau viduramžiais. Dar XV a. viduryje Johannesas Gutenbergas atnaujino jau esamą verslo modelį – jo spausdinimo presas buvo esamų priemonių patobulinimas ir naujas pritaikymas.

Šiuolaikinio verslo modeliuose matome tą patį – jau egzistuojantys procesai ir santykiai efektyvinami, greitinami, gerinami. Puikiausi pastarųjų metų pavyzdžiai yra „AirBnb“, „Uber“, „Spotify“, „AppStore“, „Skype“, „Netflix“. Visos šios įmonės ne išrado ką nors revoliucinga, o pasiūlė galimybę vertę vartotojui perteikti kitaip, nei įprasta.

Koks tokiu atveju būna santykis tarp senojo ir naujai atsiradusio modelio? „Atsitinka taip, kad tampama priešiškais draugais. Tokiais atvejais konkurencija perkeliama į bendrų rinkų paiešką, norą partneriauti. Pavyzdžiui, „TransferGo“, nors nesinaudoja banko tarptautinių pinigų pervedimų infrastruktūra, vis tiek partneriauja su bankais vietiniu šalių lygiu. Ir bankams tai patinka, nes pinigų srautus „TransferGo“ vis tiek leidžia per juos. „Skype“ ir panašių komunikacijos paslaugų atvejis panašus. Jis konkuruoja su telekomunikacijų bendrovėmis, bet jos yra patenkintos, nes dėl „Skype“ smarkiai didėja sunaudojamų duomenų kiekiai“, – dėsto A. Bičeika.

Atidžiau įsižiūrėjus, jau galima matyti ir sritis, kurios greitai į verslo pasaulį atneš ir naujų veiklos modelių. „Man asmeniškai įdomiausi tie gimstantys verslo modeliai, kurie kuria naują pramonė (daiktų internetas, dirbtinis intelektas). Puikus pavyzdys „IBM Watson“ – kognityvinės kompiuterijos sistemos, suprantančios natūralią žmonių kalbą. Šios sistemos nėra užprogramuotos, jos mokosi pačios. Verslo modelis „Watson“ paremtas tuo, kad sukuriama vertė laikui bėgant tik didėja ir už tokio sprendimo pritaikymą atpažįstant vėžines ligas medicinoje ar padedant planuoti miestų infrastruktūrą, sumokėti galima tikrai nemažai. Jo naudojimo galimybės yra milžiniškos. Daug naujų modelių, mano manymu, matysime plečiantis ir tobulėjant daiktų internetui, kai suprasime, kur slypi didžiausia pridėtinė vertė, atsiras sprendimų, kaip geriausia efektyvinti ir gerinti procesus bei uždirbti iš to pinigų. Kai tik tai įvyks, bus didelis proveržis“, – teigia pašnekovas.

Būtina pusiausvyra tarp inovacijų ir patikrintų dėsnių

A. Bičeika pripažįsta, kad visiškai saugiai numatyti, koks verslo modelis bus veiksmingiausias, neįmanoma. Tačiau tam tikrų gairių yra. „Labai svarbu įsigilinti į kliento aplinką ir norus. Steve’as Jobsas neatsitiktinai daug dėmesio kreipė į antropologinius dalykus – žmonių elgsenos modelius. Tai labai padeda nuspėti, kaip žmonės reaguos į vieną ar kitą dalyką. Kitas svarbus dalykas – suprasti, kurioje vietoje verslas geba daryti stebuklus. Kai išsigrynini tą vienintelį dalyką, suteikiantį tik tau didžiausią konkurencinį pranašumą, tavo kuriamas produktas ar paslauga patiks ir investuotojams bei vartotojams“, – įsitikinęs jis.

Būtent didesnio įsigilinimo į klientų perspektyvą pašnekovas palinkėtų ir Lietuvos startuoliams, kuriantiems savo verslo modelius. „Esame labai jauna, bet kartu ir labai žinių trokštanti šalis, todėl tikrai galime labai sėkmingai racionalizuoti procesus. Dažniausiai tai darome šiek tiek kopijuodami, bet nematau čia nieko bloga ar smerktina. Jeigu gali paimti kokį nors procesą, bet padaryti jį geriau, tai sveikintina. Vis dėlto pasigendu gilesnio žvilgsnio į sprendžiamą problemą iš kliento perspektyvos. Reikia įsigilinti ir atsakyti į klausimus, kokį darbą vartotojas galės su tavo produktu atlikti, kaip mes įsiliejame į vartotojų rutiną, kokį santykį klientai nori, kad su jais sukurtume, už kokią vertę klientas yra tikrai pasiruošęs mokėti. Lengva nebus, tačiau panašūs klausimai, domėjimasis pasaulinėmis tendencijomis, prototipų kūrimas ir grįžtamojo ryšio apie juos gavimas padeda lengviau surasti tą modelį, kuris būtų pasmerktas sėkmei“, – teigia A. Bičeika.