„Kiekvienas žmogus turi tam tikrų baimių. Tai natūralu ir netgi prasminga. Baimės jausmas padeda išvengti potencialiai pavojingų situacijų, signalizuoja apie momentus, kai reikia imtis atsargumo priemonių. Tačiau žmogaus psichologija susidėliojo taip, kad kartais baimė yra neracionali, neturinti logiško pagrindo. Jeigu jaučiate, kad baimė kausto jus ir trukdo gyventi, visada galima kreipti į psichologą, ugdomojo vadovavimo specialistą ir jie padės su tuo susidoroti.

Vis dėlto kai ką galime padaryti patys. Patarimų ir rekomendacijų galima rasti daug. Svarbu išsirinkti tai, kas jums tinka“, – teigia „Primum Esse“ įkūrėja ir direktorė psichologė Solveiga Grudienė.

Baimės požymiai

„Jeigu jaučiate, kad susidūrę su netikėta situacija įsitempiate, apima nerimas ir norisi kuo greičiau dingti, arba tarsi sustingstate, sulėtėja mąstymas ir nepadarote to, ko iš savęs tikėjotės arba ko laukė kiti, greičiausiai baimė (kartais ko nors konkretaus, o kartais nežinia ko) jums trukdo. Netgi jeigu galite rasti tai baimei konstruktyvų pagrindą (bijau, kad nesuklysčiau, nes iki šiol niekada to nedariau), verta pabandyti sumažinti baimės įtaką sprendimams ir elgsenai“, – pataria psichologė ir siūlo kelis būdus, padėsiančius visiems laikams atsikratyti stabžių, trukdančių siekti karjeros ir verslo aukštumų.

Pažvelkime baimei į akis

Visų pirma reikia pripažinti sau, priimti faktą, kad jaučiate baimę, kuri trukdo imtis naujos veiklos, užmegzti kontaktą su nepažįstamu svarbiu žmogumi, galvoti apie galimybę keisti darbą… suvokus, įsisąmoninus savo būseną galima pradėti ieškoti būdų, kaip ją keisti.

Šoko terapija

Vieniems žmonėms padeda vadinamoji šoko terapija – kai meti save į neapibrėžtą, baimę keliančią situaciją ir… išgyveni ją. Tokį situacijos suvaldymo būdą ypač rekomenduoja tie, kuriems patiems jis tinka. Draugai ir pažįstami gali pasakoti asmenines istorijas, kaip įveikė savo baimę būtent tokiu būdu. Tiesa, tai tinka ne visiems, nes kartais baimė būna tokia stipri, kad žmogų ištinka panika.

Baimės mažinimas

Atsargesnis būdas – palaipsnis baimės mažinimas. Tam reikia, kad žmogus pamąstytų, paanalizuotų savo baimę, pabandytų ją suskaidyti: „Ko šioje situacijoje aš bijau labiausiai, o ko – truputį mažiau, o ko – dar mažiau…?“

Susidarius tokią skalę rekomenduojama pradėti nuo tos dalies, kur baimė silpniausia. Ir bandyti tai, ko bijote mažiausiai, padaryti. Didelė tikimybė, kad jums pasiseks. Tada labai svarbu pasidžiaugti savimi ir imtis šiek tiek didesnę baimę keliančio žingsnio. Ir vėl – pasidžiaugti sėkme. Ir taip toliau, kol galiausiai priprasite prie iki šiol baimę kėlusios situacijos ar aplinkybių. Svarbu atminti, kad kritiškai svarbi viena detalė: su kokia nuostata tai darote – siekdami sėkmės ar vengdami nesėkmės.

Darbas su savo mintimis

Yra kelias, paremtas racionaliu mąstymu ir kryptingu savo elgesio keitimu. Kognityvinės psichologijos atstovai teigia, kad visos mūsų emocijos ir išgyvenimai, tarp jų ir baimė, kyla galvoje, nes emocija priklauso nuo to, kaip vertiname situaciją – kaip džiaugsmingą, kaip grėsmingą ir pan. Remiantis šiuo požiūriu, svarbu racionaliai apgalvoti, kuo paremta mūsų baimė, ir bandyti tuos įsitikinimus keisti.

Pavyzdys. Jeigu iki šiol gyvenau įsitikinęs, kad galiu prisivilioti sėkmę tik tam tikroje srityje, pavyzdžiui, finansų, nes mano patirtis tai byloja, aš galiu savęs paklausti, kodėl nepabandyti, kaip seksis dirbti su klientais? Turbūt tikiu, kad nesiseks, nes iki šiol to nebandžiau, o ir visuomenėje vyrauja nuomonė, esą gilinimasis į finansus ir darbas su klientais – skirtingi dalykai.

Vis dėlto galiu neužstrigti ties šiais aplinkos peršamais teiginiais ir toliau mąstyti, kokie faktai iš patirties galėtų padėti išdrįsti pabandyti tai, ko nesu bandęs. Galbūt aš, nors ir nedirbdamas su išorės klientais, esu vertinamas kaip puikus bendrautojas įmonėje? Galbūt turiu laisvalaikio pomėgį ir esu subūręs bendraminčių grupę, organizuoju įvairią veiklą ir sėkmingai randu rėmėjų? Gali būti, kad aš nieko labai daug nesugalvosiu, bet racionaliai mąstydamas tikrai sugalvosiu, kad, jeigu aš iki šiol to niekada nedariau, tai nėra jokių įrodymų, kad nesiseks.

Nuo kalbų prie darbų

Greta racionalių apmąstymų svarbu kryptingai veikti. Jeigu turiu svajonę, kuriai įgyvendinti stinga drąsos, kuo daugiau veiksmų suplanuosiu ir įgyvendinsiu svajonės link, tuo didesnė tikimybė, kad ją pasieksiu. Galų gale veikia elementarus fizikos dėsnis: kuo daugiau laiko galvosiu, ką ir kaip padaryti, kad svajonę įgyvendinčiau, tuo mažiau laiko ir energijos liks gąsdintis, esą nepasiseks.

Dvi galvos geriau nei viena

Kartais nepakanka tartis su protingiausiu žmogumi – savimi, nes galime būti linkę sau nuolaidžiauti arba kaip tik kaltinti. Paprašykite patarimo žmogaus, kuriuo pasitikite, kurio nuomonė jums svarbi ir kuriam jūs rūpite. Nebūtinai tai turi būti ypatingas žmogus. Pasikalbėkite su juo, išsakykite savo pamąstymus ir abejones. Jeigu matysite, kad pašnekovo idėjos jus dar labiau slopina, ieškokite kito pašnekovo. Jeigu visi, su kuriais tarsitės, nepritars – gal tikrai jūsų idėja per drąsi? O gal kaip tik tai paskatins įrodyti visiems, kad yra ne taip, kaip jie mano.

Gyvenimo taisyklė

Apibendrindama „Primums Esse“ įkūrėja pabrėžia, kad daug kas priklauso nuo mūsų nuostatų: „Jeigu įvardijame sau, kad turima baimė trukdo, ir norime situaciją keisti – ieškosime ir rasime būdų, kaip tai padaryti. Jeigu gyvensime įsikibę į savo baimes bei kompleksus ir savo elgseną modeliuosime jų valdomi – tikrai niekas nepakeis mūsų gyvenimo už mus. Kiekvienas turime didelį potencialą. Svarbu norėti ir ieškoti būdų, kaip jį išlaisvinti. Ir visai nesvarbu – apie karjerą ar apie santykius su kitais žmonėmis kalbama – gyvenimo taisyklės galioja tos pačios.“