Kelias nuo verslo idėjos iki paties verslo gali būti ilgas ir sudėtingas. Juo einant tikrai nesunku pasiklysti. Taigi kaip to išvengti? Investicinių fondų „LTk Capital“ ir „Goldfishfund“ partneris Tomas Martūnas teigia, kad sėkmei būtinas planas ir supratimas, kada reikia dar pagalvoti, o kada ryžtingai žengti į priekį.

Reikia apsvarstyti įvairias galimybes

Investuotojas sako matantis, kad Lietuvoje šiuo metu formuojasi labai logiškas, Vakaruose jau gana įprastas startuolių kūrimosi ciklas. „Geriausias modelis – kai žmonės susimetę ar pasiskolinę pinigų sukuria pirmąją kokio nors produkto versiją. Tokią, kuri jau veikia ir turi teisę egzistuoti rinkoje. Tai gali būti produktas, atitinkantis minimalius reikalavimus, bet jis jau pritraukia pirmuosius klientus, sulaukia atsiliepimų. Manau, kad tai ženklas, jog jau pasiruošta kitam etapui, t. y. investicijai“, – pasakoja jis.

Aišku, iki šio etapo dar reikia priaugti. T. Martūnas pabrėžia, kad tikrai nereikėtų skubėti kuo greičiau pulti į kokio nors investicinio fondo glėbį. Reikia prisiminti, kad yra kelios kitos galimybės, kurios ankstyvojoje startuolio raidos stadijoje, t. y. kuriant, netgi patrauklesnės.

„Tarp startuolio ir fondo paprastai dar yra ir startuolių akceleratorių ar verslo angelų, investuojančių mažas sumas vien tam, kad produktas būtų pagamintas ir būtų galima jį išbandyti. Maždaug 10–15 tūkst. sumos dažniausiai pakanka, kad pirmoji produkto versija būtų baigta. Ši fazė labai naudinga tuo, kad akceleratoriai ar verslo angelai tavo verslo idėją tau gali parodyti iš įvairių kampų. Gal jie apvers ją aukštyn kojomis. Gal išskirs geriausius jos aspektus. Tai padeda nuspręsti, ką daryti toliau“, – teigia Tomas.

Pasak investuotojo, tokioje fazėje pritraukti didesnės investicijos ne tik beveik neįmanoma, bet ir to bandyti nelabai derėtų. „Tokiame etape paprasčiausiai dar nėra aišku, ar iš viso sugebi įgyvendinti idėją. Gal ir sugebi apie ją gražiai papasakoti ar aprašyti, bet pats jos įgyvendinimas dar neįrodytas. Investuotojas nori matyti žmogaus gebėjimą išvystyti, parodyti, kad apskritai tai sugeba padaryti. Kitaip tariant, kai startuoliai sako, kad jiems apie investiciją dar anksti galvoti, jie yra tik idėjos transformavimo į produktą ir verslo planą etape“, – tęsia T. Martūnas.

Reikia pačiam sau atsakyti į svarbiausius klausimus

Investuotojas pasakoja, kad jo atstovaujamuose fonduose netgi yra specialių šablonų, kurie išsiunčiami investicijos siekiantiems startuoliams. Jie reikalingi tam, kad patys startuoliai galėtų lengviau susivokti. „Šablone yra patys svarbiausi klausimai, į kuriuos, mūsų manymu, kiekvienas startuolis turėtų turėti atsakymus. Taip pat turi būti dvejų metų išlaidų ir pajamų planas. Versle pinigai apskritai yra gana svarbus dalykas, todėl jeigu juos į ką nors investuoji, turi žinoti, kaip jie sugrįš. Kai startuolis jau turi produktą, visą arba dalį komandos ir „Excel“ failą, jis gali bandyti pristatyti save investuotojams“, – dėsto pašnekovas.

„Ir aš pastebėdavau, kad įsuptas idėjos pradedu veikti labai greitai. Iš karto pradedi ieškoti, kas galėtų programuoti, kas rinkodaros planą paruošti.“

T. Martūnas.

Jo teigimu, startuoliai per dažnai pamiršta, jog skaičiai yra labai didelė verslo dalis. Verslo pradžia gali būti labai emocionali, netgi euforiška patirtis, bet medaus mėnuo labai ilgai nesitęsia. „Ir aš pastebėdavau, kad įsuptas idėjos pradedu veikti labai greitai. Iš karto pradedi ieškoti, kas galėtų programuoti, kas rinkodaros planą paruošti. Veiksmas vyksta. Tačiau klausimas, ar judi reikiama kryptimi. Vis dėlto reikia laiko pasvajoti ir susidėlioti didįjį planą. Negrandiozinį, bet vis dėlto planą. Tokį, kuriame būtų pagrindiniai tikslai, išlaidos, pajamos. Šiandien, ypač vystant skaitmeninį verslą, gauti informacijos labai paprasta. Gali aiškiai apsiskaičiuoti, ką apsimoka daryti, o ko ne, suprasti, apie kokias sumas kalbama“, – aiškina T. Martūnas.

Jis pastebi ir tai, kad startuoliai gana dažnai pamiršta, jog planas, kurio taip nori investuotojai, iš tikrųjų labiau reikalingas pačiam jaunam verslui. „Problema ta, kad startuoliai dažnai tą „Excel“ faile esantį planą laiko dalyku, kurio reikia tik investuotojams. Tačiau viskas atvirkščiai. Tas planas, prieš darant kiekvieną veiksmą, turi atsakyti į paprastą klausimą: kodėl aš tai darau? Dauguma žmonių jį susidėlioja kiek per vėlai“, – mano investuotojas.

Svarbiausia – planas

T. Martūnas laikosi nuomonės, kad startuoliui ir pačiam reikėtų turėti šiek tiek pradinio kapitalo. Dėl labai paprastos priežasties. „Pateiksiu šiek tiek keistą analogiją apie karą. Kodėl mums svarbu, kad pas mus būtų JAV daliniai? Todėl, kad užpuolus tik mus būtų galima galvoti, ginti mus ar ne. Tačiau jeigu būtų užpilti JAV daliniai, galvoti nereikėtų. Versle lygiai taip pat. Kai kas nors yra tavo, tu į tai žiūri vienaip. Kai investicija svetima, dar galima svarstyti. Kitaip tariant, investavus savo pinigus, prisiimama ir daugiau atsakomybės“, – įsitikinęs Tomas.

Startuoliui pinigai reikalingi tam, kad jis maksimaliai išnaudotų savo potencialą. Tačiau jeigu su pinigais dar gaunama ir žinių, potencialas dar labiau padidėja. Pirmiausia žiniomis apie rinką, verslo kanalus ir t. t. Štai kodėl ieškant investuotojo reikia dairytis sinergijos. „Tarkime, tu nori užimti Lenkijos rinką ir pritrauki pinigų iš lietuviškos įmonės, kuri tiki tavimi, bet Lenkijoje niekada nieko nedarė. Tau gal ir pasiseks, bet jeigu pinigų tau pasiūlytų lenkiškas fondas, turintis patirties toje srityje, kurioje tu dirbi, jų pinigai būtų nepalyginamai vertingesni. Tai labai paprastas, bet iliustratyvus pavyzdys“, – sako investuotojas.

Pasak jo, kiekvienas startuolis verslą kuria remdamasis savo prielaidomis. Tačiau, kad ir kokios būtų ambicijos ar rizikos, svarbiausiu dalyku išlieka verslo planas ir gebėjimas jį adaptuoti. „Pavyzdžiui, galima bandyti atkartoti kito sėkmę radus įdomesnį aspektą. Tokiu atveju dauguma prielaidų žinomos, tiesiog kai kurias tu patobulinsi. Kitokiu atveju planuoji taip ambicingai, kaip tik išeina. Tačiau tam reikia pasiruošti B planą. Planą, bent jau pirmaisiais veiklos metais, reikia būti pasiruošusiam keisti bent jau kas ketvirtį. Reikia išsiaiškinti, kas buvo ne taip, kas bus daroma kitaip. Tik tada bus įmanoma eiti tolyn“, – teigia T. Martūnas.