Sudoku – tarsi epidemija, apėmusi visą pasaulį. Rodos, šis galvosūkis atsirado per vieną naktį, kai „The Times“ pirmą kartą jį išspausdino 2005 metų gegužę. Vis dėto žaidimo istorija skaičiuoja ne vieną dešimtmetį. Be to, lengva apsigauti: nors žodžių junginys su ir doku, išverstas iš japonų kalbos, reiškia skaičius ir vienas, galvosūkio kilmė siejama su Europa bei Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Tiesa, ginčytis dėl sudoku kilmės ar vienintelės autorystės neverta, nes į šį procesą buvo įtrauktas ne vienas žmogus.Anot „The New York Times“, XVIII amžiuje šveicarų matematikas Leonhardas Euleris sukūrė vadinamuosius lotynų kvadratus (angl. Latin Squares). Kvadratėlyje kiekvienoje eilutėje ir stulpelyje reikėdavo įrašyti nepasikartojančius skaičius ar simbolius. Savo išradimą L. Euleris vadino naujaisiais magiškaisiais kvadratais. Po dviejų šimtų metų, 1979-aisiais, amerikietis Howardas Garnsas, į pensiją išėjęs architektas, „Dell Magazines“ pateikė lotynų kvadrato patobulinimus: gaunamas iš devynių langelių sudarytas galvosūkis, kuris pavadinamas skaičiaus vieta (angl. Number Place). Tiesa, iki šiol „Dell“ žurnalų grupėje jis ir vadinamas skaičiaus vieta. Devintame dešimtmetyje šis galvosūkis pagaliau pasiekė ir Japoniją. Japonų leidėjas Nikoli sukūrė tautiečiams priimtiną pavadinimą sudoku (liet. turėtų būti verčiama kaip kažkas panašaus į leidžiamas vienintelis skaičius), padarė kelias mažas korekcijas ir tai pristato Japonijai. Nuo 1984 metų sudoku tapo tikra sensacija Tekančios Saulės šalyje ir pagerino visus populiarumo rekordus. Beje, pats leidėjas yra prasitaręs, kad japonų pomėgį sudoku lemia sudėtinga, daugiaprasmė ir kryžiažodžiams sunkiai pritaikoma japonų kalba, juk su skaičiais viskas paprasčiau…Į pensiją Honkonge išėjęs iš Naujosios Zelandijos kilęs teisininkas Wayne‘as Gouldas 1997 metais lankėsi Tokijuje (Japonija). Knygyne jis užtiko knygelę, kuri buvo sudaryta tik iš sudoku. Vyriškiui taip patiko žaidimas, kad jis net sukūrė kompiuterinę programą – sudoku generatorių. 2004 metų rudenį lankydamasis Londone (Didžioji Britanija) jis užsuko į „The Times“ redakciją ir įtikino išspausdinti sudoku. Taip 2005 metais prasidėjo suboku karštinė.Mokslininkai sutartinai tvirtina, kad sudoku yra klasikinis menas – save atkartojantis kultūros elementas, perduodamas naudojant imitaciją, t. y. tarsi psichologinis virusas, perduodamas nuo vieno žmogaus kitam ir gebantis kirsti net valstybių sienas. Sudoku nereikalauja jokių lingvistinių, matematinių ar bendrojo pobūdžio žinių bei gebėjimų. Klasikinį sudoku sudaro 81 langelis. Langeliai suskaidyti į 9 blokus po 9 langelius. Žaidimo tikslas yra užpildyti tuščius langelius skaičiais nuo 1 iki 9 taip, kad jie nesikartotų eilutėje, stulpelyje ir pačiame bloke. Galvosūkio pagrindinis principas – loginis mąstymas ir geležinė kantrybė. Lieka tik palinkėti sėkmės sprendžiant XXI amžiaus Rubiko kubą!