Kai vilnietė Ingrida Laucuvienė 2001 metais ėmėsi kurti privatų darželį „AuguEco Dūzginėlis“, žmonės dar buvo pripratę prie senųjų sovietinių darželių, kuriuose vaikai buvo verčiami miegoti pietų miego, nelabai skaniai maitinami ir gana griežtai auklėjami. Privatūs nedideli darželiai tada dar buvo visiška naujiena. Buvo neaišku, ar tokia idėja išvis sulauks susidomėjimo ir pritarimo. Tačiau panašu, kad I. Lauciuvienė neprašovė, mat jos darželis sėkmingai gyvuoja jau daugiau nei dešimtmetį. Čia toliau bandoma atsikratyti sovietinio darželio supratimo ir stengiamasi kurti atmosferą, primenančią namus.

Mintis įkurti privatų darželį I. Laucuvienei kilo, galima sakyti, atsitiktinai. Ji tiesiog bandė suderinti pomėgius ir universitete įgytas žinias. „Iš pat pradžių idėjos atidaryti būtent darželį lyg ir nebuvo. Baigiau du aukštuosius – žurnalistiką ir ekonomiką. Man labai norėjosi kaip nors pateisinti tuos savo diplomus. Atrodė, kad mesiu žurnalistiką ir pradėsiu verslą. Visi mano papildomi darbai šalia žurnalistikos ir buvo susiję su vaikais. Tais laikais man atrodė, kad geras verslininkas yra tas, kuris hobį paverčia verslu. Norėjosi suderinti savo hobį ir žinias“, – pasakojo ji.

I. Laucievienės teigimu, vos ne visa giminė yra verslininkai. Tėtis – taip pat. Būtent iš jo moteris sulaukė daugiausia patarimų bei paramos.

Verslininkė pabrėžė, kad kuriant verslą neužtenka vien idėjos ir užsidegimo. Reikia ir atitinkamų žinių. Net jeigu esi geras auklėtojas, tai dar nereiškia, kad galėsi sėkmingai vadovauti privačiam darželiui. „Darželis yra lygiai toks pats verslas. Ar tai bus pelno siekianti ar nesiekianti organizacija, jau visai kita kalba, bet tai visų pirma yra vadyba. Mes buvome vieni pirmųjų Lietuvoje“, – sakė moteris.

Darželis išsirutuliojo iš Vaikų klubo – dienos centro, į kurį vaikai susirinkdavo dėl įvairių būrelių. Pamažu visa tai virto į darželį. I. Lauciuvienė pripažįsta, kad mokytis reikėjo gana daug. Vaikų auklėjimas reikalauja specifinių žinių. „Skaičiau daug literatūros, daug važinėjau. Su šeima keliauju bent porą kartų per metus. Visada stengiuosi kelionę suderinti su verslu. Gilinamės, domimės, kaip yra svetur. Lankome panašias įstaigas, darželius. Žinoma, galima pasisamdyti žmones, kurie visa tai jau žino, tu gali likti tiesiog vadovu ir stumdyti šachmatus iš viršaus. Tačiau labai gerai, kai vadovas yra perėjęs visas grandis nuo žemiausios iki viršutinės. Esu čia dirbusi ir valytoja, ir auklėtoja, ir padėjusi virtuvėje. Kai pereini visas grandis, geriau žinai, ko reikalauti iš pavaldinių“, – kalbėjo verslininkė.

Garsas apie naująjį darželį paprastai sklisdavo iš lūpų į lūpas. „Eidavau į televizijos laidas kaip ekspertė, o ne tiesmukiškai pareikšdavau, kad mums dabar reikia tiek ir tiek vaikų, tad prašom ateiti į mūsų darželį. Organizavome atvirų durų dienas, numatę segmentą tų žmonių, kurie dienomis neturi kur palikti vaikų ir gyvena būtent šiame rajone. Norėjome, kad mūsų darželis būtų arčiau namų, kad jame vaikas jaustųsi kaip namuose. Dideles grupes bandėme traukti ir artinti prie namų aplinkos“, – pasakojo I. Lauciuvienė.

Principas „arčiau namų“ čia tikrai veikia. Vaikų darželyje yra trisdešimt, o darbuotojų – net dešimt. Taigi sudaromos sąlygos užsimegzti pakankamai artimam santykiui tarp auklėtojo ir vaiko. Kita svarbi darželio idėja – ekologija ir sveikas gyvenimo būdas. Vaikai čia ne tik maitinami ekologiškais produktais, bet ir mokomi susidėlioti dienotvarkę, laikytis režimo. „Iš pat pradžių stengėmės viską daryti kuo natūraliau. Jeigu maistas – tai ruošiamas čia pat ir suvartojamas per tris valandas. Esame „AuguEco“ – augame ekologijos kryptimi. Tai ne verslas, o šviečiamoji idėja. Norime, kad vaikai mokėtų atskirti ekologišką pomidorą nuo neekologiško, žinotų, kaip jis užauginamas“, – pasakojo I. Lauciuvienė.

Kas rytą čia vyksta mankšta, o darželio teritorijoje yra daržas, kuriame auga savos daržovės. Vaikai ne tik patys pripranta prie tokio gyvenimo būdo, bet ir parsineša šias idėjas namo. Čia pavyko išspręsti net ir tokią opią problemą kaip nenoras eiti pietų miego. „Tik atėję į darželį tėvai klausia, kaip bus su pietų miegu, nes vaikai paprastai miegoti nenori. Mes nusprendėme, kad leisime ir nemiegoti. Pas mus yra ir miegančių, ir nemiegančių grupės. Niemiegantys auklėtiniai tuo metu klauso pasakų. Jie tai pasirinko, o mes vadovaujamės tokiu principu“, – apie paprastą problemos sprendimo būdą pasakojo verslininkė.

Ji įsitikinusi, kad kūrybiškumas gali būti raktas į sėkmę. Kurdama savo darželį moteris ne kartą turėjo įtikinėti valdininkus, kad įstatymai nebūtinai turi būti skaitomi paraidžiui, kad juos skaityti galima šiek tiek kitaip. Pastangos nenuėjo veltui. Jai pavyko ne tik rasti nišą savo darželiui, bet ir savotiškai atverti duris kitoms privačioms auklėjimo įstaigoms.