„What‘s next?“ (liet. Kas toliau?) – atsakymo į šį klausimą ieškojo mados, dizaino, kino, muzikos bei fotografijos atstovai, susirinkę į festivalio „Loftas Fest“ metu surengtą dviejų dienų konferenciją. Pranešėjai dalijosi ne tik įžvalgomis apie industrijų vystymąsi, bet ir patirtimi, prisiminimais bei ateities vizijomis.

Iš visų pranešėjų norisi išskirti įkvepiančia istorija pasidalijusį grafinio dizaino duetą „Pet Punk“. Į konferenciją duetas atvyko ne visos sudėties: pranešimą tema „Svajonių projektai“ pristatė Gediminas Šiaulys ir paaiškino, kad Andrius Kirvela labai nemėgsta viešų kalbų. „Jei gali inspiruoti, reikia kalbėti“, – nusišypsojo G. Šiaulys ir prasitarė pats kalbėti ne itin mėgstąs.

Svajonių projektai

„Kai baigi mokslus, pradedi ieškoti svajonių darbo. Pradėjęs dirbti vis lauki savo svajonių projekto. Atrodo, ir viską moki, ir stengiesi, ir darai, o projektas kaip neateina, taip neateina“, – savo kalbą pradėjo pašnekovas ir pažymėjo, kad pats žmogus yra svajonių užsakovas.

G. Šiaulys prisiminė savą svajonių projekto istoriją, kai sukūrus viršelį grupės „Biplan“ albumui „Nuodai“ visai netikėtai į jų duetą kreipėsi žurnalo „Computer arts“ atstovai su prašymu sukurti jiems panašų į minėto albumo žurnalo viršelį.

Kitas svajonių projektas – piešiniai ant sienų. „Galvodavau: visi draugai žino, kad piešiu, ir niekas nepasiūlo – nupiešk man piešinį ant sienos, – pradžią prisiminė pranešėjas. – Viena vakarą su drauge savo „Facebook“ paskyroje palikome pranešimą su tekstu: „Gal kas norit kokio piešinio ant sienos?“ Laimė, susidomėjimas atsirado.“

Patarimas pradedantiesiems

Pranešėjas prisiminė laikus, kai su A. Kirvela palikę gerai mokamus darbus sugalvojo įkurti „Pet Punk“. Nors „išeiti į nieką“ buvo nelengva, mainais jie turėjo laisvę kurti.

Dizainerio manymu, neverta vaikytis madų, pirkti brangiausios įrangos ar įsirengti modernios studijos, nes pavyzdžiai rodo, kaip jauni talentingi žmonės šiam tikslui imdami didžiausias paskolas praranda galimybę laisvai kurti.

„Paskolas imkite po trejų metų“, – nusijuokė G. Šiaulys.

„Pet Punk“ ir teatras

„Kuo teatras skiriasi nuo kino? – paklausė G. Šiaulys ir iš karto atsakė: – Teatre kūryba vyksta čia ir dabar. Aktorius gali pamiršti žodžius, jie net miršta scenoje. Kinas yra dokumentuotas menas. Jis jau yra įvykęs. Teatras yra dokumentuojamas scenoje kartu su žiūrovais.“

Anot G. Šiaulio, teatras yra didelė vertybė, tad nestebina, kad dar vienas „Pet Punk“ svajonių projektas buvo susijęs su teatru.

Kūrėjas papasakojo apie su teatro laboratorijos „Atviras ratas“ aktoriais pastatytą spektaklį „Tėčio pasaka“. Spektaklio metu gyva aktorių ir lėlių vaidyba sujungiama su virtualiu animacijos pasauliu (pasitelkiant vaizdo projekcijas trimatėje erdvėje).

Pasak G. Šiaulio, įgyvenditi šią idėją buvo sudėtinga – nebuvo patalpų dekoracijoms laikyti, nebuvo lėšų. Dizaineris nusijuokė prisiminęs, kad jei ko ir būta, tai noro viską mesti. Dabar jis džiaugiasi sėkmingai įgyvendinta idėja.

Jei gali sugalvoti, vadinasi, gali padaryti (W. Disney)

Tokia mintimi savo pranešimą baigė G. Šiaulys ir pabrėžė, kad labai svarbu nepamiršti, jog geriausias svajonės draugas yra darbas.