Atlikėjas, dainų autorius ir socialinių iniciatyvų alchemikas Jurgis Didžiulis neslepia: dabartinė muzikos pramonė – verslas, tad jo vandenyse norintys išgyventi muzikantai privalo mąstyti kaip verslininkai. Tik gudriausieji sudėtingomis rinkos sąlygomis sugeba būti naujoviški ir išsaugoti savo autentiškumą. Tai – kelias į laisvę ir būdas išlaikyti muzikos meninę vertę.

Muzikos pramonė nepalanki menui

J. Didžiulio teigimu, šiuolaikinė muzikos pramonės rinka yra gana homogeniška ir itin komercinė. Ji meno kūrybai nėra palanki. Žmonės pripratę prie vieno muzikos standarto, o atlikėjai privalo prisitaikyti ir vaikytis tendencijų.

„Rinka muzikantų prašo būti homogeniškus. Jei nori išgyventi, turi orientuotis į paklausą. Reikia, kad būtum paprastas, savaime suprantamas patiekalas, kurį galima supakuoti ir įdėti į konvejerį. Kai mašina didelė, homogeniškumas turi būti didesnis. Ir tai savaime suprantama. Didelio kalibro atlikėjai paiso visuomenės tyrimų ir stebi tendencijas. Kas šiemet „ant bangos“? Blondinės, šortai, tam tikra muzika. Pagal tai ir gamina. Viskas. Bet ar tai menas? Kita vertus, kitaip nesielgsi, jei turi milijonų vertės prekių ženklus. Pavyzdžiui, Shakira, Madonna. Jų kūriniai – techniškai tvarkingas daiktas, tačiau bent jau man emocinės vertės, širdies mažai“, – sako pašnekovas.

Du viename

Jis įsitikinęs, kad muzikantas, norintis ne tik uždirbti, bet ir kurti meninę vertę turinčius kūrinius, privalo būti dvilypis – ir verslininkas, ir menininkas. Arba turėti puikius prodiuserius.

„Tik protingi ir gudrūs žmonės sugeba prisitaikyti prie rinkos reikalavimų ir būti laisvi kurti meną. Retai taip atsitinka. Pavyzdžiui, Pablo Picasso buvo geras verslininkas, supratęs, kaip veikia paklausa ir pasiūla. Jis paveikslus pardavinėdavo tik kartą per metus, nes žinojo, kad tada paklausa bus didžiausia ir savo kūrinį galės pasiūlyti už didžiausią kainą. Geras verslininkas buvo ir Davidas Bowie – jis suprato pats esąs prekių ženklas ir žinojo, kaip auginti savo vertę“, – samprotauja J. Didžiulis.

Sėkmės raktas – autentiškumas

Kaip atlikėjui būti mėgstamam ir nenuleisti kūrinių meninės kartelės? Tapti išskirtiniam ar ieškoti priemonių būti pažangiam? J. Didžiulio manymu, atlikėjas turi ieškoti ne išskirtinumo, o autentiškumo. Tai dažnai galima padaryti tik peržengiant savo rinkos ribas ir nepaisant jokių apribojimų. „Pavyzdžiui, aš supratau, kad mano rinka mane varžo, o, išėjęs už jos ribų, su muzika galiu nuveikti daug kitokių įdomių dalykų“, – teigia jis.

J. Didžiulis, puikiai visiems pažįstamas kaip atlikėjas, jau trejus metus žiūrovus stebina pranešėjo amplua. Ne kartą pasirodė renginiuose „TEDx“ Vilniuje, net festivalyje „Burning Man“ Amerikoje ir Stokholme. Iš viso yra pristatęs daugiau nei 100 interaktyvių muzikinių seminarų. Savo pasirodymuose šmaikščiai ir įtaigiai kalba apie visuomeniškumą, žmogiškumą ir socialinį sąmoningumą. Tad jo monologas, apsuptas muzikos ir komedijos, virsta mini spektakliu, koncertu ar tiesiog viskuo viename.

„Pranešėju tapau atsitiktinai. Manęs tiesiog kažkas iš draugų paklausė: pažįstame tave kaip atlikėją, bet taip pat žinome, kad daug kalbi apie visuomeninius reiškinius, visuomeniškumą, turi apie tai vertingų žinių, tad galbūt gali apie tai pasakoti auditorijai su muzika? Taip ir prasidėjo“, – prisimena atlikėjas.

Naujoviška veikla surado paklausą

Ilgainiui jis suprato, kad tokie pasirodymai ne tik prasmingi, paklausūs, bet ir pačiam patinka, nes atveria platų veikimo lauką su laisve kurti, mokyti ir mokytis, bendrauti, improvizuoti, muzikuoti ir įkvėpti kitus. Tad veiklą tęsė toliau.

„Mes stebime, kaip kiti kažką gerai daro: šoka, dainuoja, atlieka didvyriškus darbus. Tačiau dažniausiai taip ir liekame stebėtojais.“

J. Didžiulis.

„Supratau, kad žmonėms sunku sugerti žinias, jei jos pateikiamos sausai, neskaniai, neįdomiai. Radau didaktinių būdų, kaip svarbius dalykus įdomiai paaiškinti su muzika. Ji padeda manipuliuoti erdve, perteikti skirtingus jausmus“, – sako J. Didžiulis.

Šiuo metu atlikėjas ruošiasi ir savo naujam seminarui „From Spectate to Participate“. Jis žada, kad tai bus muzikos, minčių, komedijos, sąveikavimo su žiūrovais kokteilis. Jis kalbės apie visuomenės pasyvumą ir primins, kad reikia mėgautis gyvenimu, nustoti būti nuobodžiais, bijančiais ir palikti savo komforto zoną. Pagrindinis tikslas – stebinčius gyvenimą žmones išjudinti ir paskatinti smagiai veikti.

„Mes stebime, kaip kiti kažką gerai daro: šoka, dainuoja, atlieka didvyriškus darbus. Tačiau dažniausiai taip ir liekame stebėtojais. Klaidinga manyti, kad viską turi daryti tik profesionalai. Mano pagrindinė žinutė: jei Christina Aguilera dainuoja už mane geriau, aš, pats mėgstantis dainuoti, tai darysiu išėjęs iš dušo ir patirsiu kur kas didesnį malonumą, nei tik klausydamasis įrašų. Įsitraukę žmonės pradeda jaustis kitaip – kur kas geriau. Atsiranda polinkis įsitraukti į procesus, reiškinius ir įgyvendinti pokyčius“, – tikina J. Didžiulis.

Autentiškumas – buvimas savimi

„Tu gali prisiklijuoti ūsus ir būti išskirtinis. O jei tau nepatinka? Jei jautiesi ne savimi, nepatogiai? Žmonės pajus“, – neabejoja atlikėjas.

Jis pabrėžia, kad svarbiausia jaustis savo kailyje. Tada savo „prekių ženklui“ arba vadinamajam personažui išlaikyti nereikės daug pastangų, tai nesukels diskomforto, padės būti nuoširdžiam ir taip natūraliai vilioti publiką.

„Nėra autentiškumo formulės. Kiekvienas pats turi jausti ir atrasti savo formulę. O savo kailyje sukuriami fantastiški dalykai“, – neabejoja J. Didžiulis.

„Visada daryk tai, ką sako tavo širdis“, – dar vienas principas, kuriuo vadovaujasi ir pats atlikėjas. Jo teigimu, tik širdžiai miela veikla užsiimantys žmonės neskaičiuos tam skiriamo laiko ir norės savo darbą atlikti kuo geriau.