Dalijimosi ekonomika nepaliaujamai veikia visas verslo ir socialinių iniciatyvų sritis. Todėl nenuostabu, kad vilniečiai viešųjų ryšių specialistai Aistė Jankūnaitė ir Artūras Mankevičius drauge su iš Kauno kilusiu IT specialistu Ignu Jurjonu nutarė inicijuoti projektą „Maisto turgus“, kuriame skatina kovoti su maisto švaistymo problemomis.

Nustoti švaistyti

Komanda siūlo sprendimą, kaip privatūs asmenys ir smulkūs augintojai gali ne tik sumažinti maisto švaistymą, bet ir papildomai užsidirbti. „Maisto turgus“ yra specializuota interneto platforma, kur dalijimosi ekonomikos principu kiekvienas privatus asmuo gali parduoti ar dovanoti savo užaugintų ar pagamintų maisto produktų perteklių. Įdėti skelbimą galima nemokamai.

 

„Dabar didžiausias mūsų iššūkis – savo idėja užkrėsti visuomenę ir pritraukti vartotojų.“

A. Jankūnaitė.

 

„Turbūt visi ypač vertiname savo pačių ar artimųjų užaugintus ir pagamintus maisto produktus, tačiau toks maistas pasiekiamas ne visiems. Didžioji dalis tų, kurie jį augina sau, kasmet laukuose ar rūsiuose sugesti palieka kilogramus ar net tonas nepanaudoto sveiko ir skanaus maisto. Tai matėme savo akimis, apie tai girdėjome iš draugų ir kolegų. Supratome, kad maisto švaistymas pelnytai vadinamas šio amžiaus problema ir tikime, jog sukūrėme įrankį, kuris gali bent iš dalies prisidėti sprendžiant problemą“, – sako vienas iš iniciatyvos autorių A. Mankevičius.

Jam pritaria ir kita idėjos bendraautorė A. Jankūnaitė, pabrėždama, kaip dažnai žmonės išmeta savo užaugintus produktus, kurių nespėja suvartoti, o juk galėtų parduoti juos už simbolinę kainą arba padovanoti sunkiau gyvenantiems.

„Dabar didžiausias mūsų iššūkis – savo idėja užkrėsti visuomenę ir pritraukti vartotojų. Pasiekti, kad žmonės suprastų, jog maistas, maisto produktai, net jei tai yra vos vienas atliekamas maišas bulvių, yra vertybė. To vieno maišo savininkui, pardavėjui, tai yra galimybė uždirbti papildomą eurą, pagarbos maistui parodymas ir gerų emocijų suteikimas tam, kuris tą užaugintų su meile maišą bulvių įsigis. Manome, kad žmones labiausiai motyvuoja finansinė nauda, tačiau svarbu ne tik pinigai“, – pasakoja A. Jankūnaitė.

Iššūkiai ateityje

Dar visai neseniai startavusi komanda tikina, kad vienas didesnių iššūkių jau įveiktas – pagrindiniai idėjos autoriai A. Jankūnaitė ir A. Mankevičius visai nesudėtingai rado bendramintį, kuris įgyvendino dalijimosi platformos idėją.

„Atrodė, kad rasti žmogų, kuriam mūsų sugalvota „Maisto turgus“ idėja būtų tokia pat artima, gali būti sudėtinga. Laimei, taip nenutiko. Padėjo socialiniai tinklai, kurie mus ir suvedė su Ignu. Netikėčiausia buvo tai, kad jo galvoje panaši idėja kirbėjo jau kurį laiką, tad greitai radome bendrą kalbą. Kol kas daugiausia laiko užėmė platformos kūrimas. Šiandien turime bazinį platformos variantą, jį ir toliau tobulinsime“, – teigia idėjos bendraautorė.

Jai antrina A. Mankevičius, patikindamas, kad platformos sukūrimas buvo esminis idėjos žingsnis, kuriuo bus galima pasiekti didelį būrį vartotojų.

„Važiuodami per Lietuvą pakelėse matome vis daugiau savo užaugintu ar surinktu maistu prekiaujančių žmonių, tačiau tai nėra nei legalu, nei saugu, nei patogu. Internetas, kurį šiuo metu turi net 75 proc. namų ūkių, atveria didesnių galimybių dalytis pertekliniu maistu“, – įsitikinęs A. Mankevičius.

Nors idėja visuomeniška ir prasminga, kūrėjai tikina, kad dabar jų laukia vienas iš sunkiausių etapų.

„Oficialiai startavus prasidėjo vartotojų pritraukimo etapas, kuris ypač sudėtingas, tačiau kol kas dar anksti kalbėti apie rezultatus ar sprendimus, kurie pasiteisino ar nepasiteisino. Kadangi komandoje esame du žmonės, turintys ilgametę ryšių su visuomene patirtį, žiniai apie „Maisto turgų“ skleisti pasitelkiame įvairias ryšių su visuomene priemones ir skirtingus komunikacijos kanalus. Daug vilčių dedame į socialinius tinklus, skaitmeninę komunikaciją, tačiau siekiame būti matomi ir tradicinėje žiniasklaidoje, taip pat ieškome tiesioginio kontakto su žmonėmis – ir pardavėjais, ir pirkėjais. Šiuo metu siekiame didinti platformos žinomumą ir, be abejo, pritraukti daugiau pardavėjų bei pirkėjų. Manome, kad augant vienų skaičiui, didės ir kitų gretos“, – viliasi pašnekovė.

Šviečiamoji misija

Projektas „Maisto turgus“ skleidžia svarbią šviečiamąją misiją ir bando Lietuvoje įdiegti pagarbos maistui kultūrą, kad kuo mažiau produktų būtų išmetama lauk.

„Ateityje planuojame ne tik dalyti patarimus, kaip panaudoti ties išmetimo riba atsidūrusį maistą, kaip ruošti maisto atsargas, bet ir skleisti informaciją, kuri priverstų susimąstyti ir padėtų mažinti išmetamo maisto kiekį, taip pat imtis kitų veiksmų ir priemonių, kurie paskatintų maisto produktus parduoti ar padovanoti, o ne išmesti ar palikti sunykti. Tikime, kad galimybė užsidirbti paskatins visuomenę atsakingiau vertinti užaugintą ar pagamintą maistą. „Maisto turgus“ veikia dalijimosi ekonomikos principu ir yra tarpininkas, kuris padeda susitikti pardavėjui ir pirkėjui, tačiau pats pirkimo–pardavimo procese nedalyvauja“, – teigia A. Mankevičius.