Patalpų paieška ir nuoma kelia galvos skausmą ne tik pradedantiesiems, bet ir patirties nestokojantiems smulkiesiems verslininkams. Kokias nuomos patalpas Vilniuje renkasi smulkusis verslas? Komercinių patalpų rinką apžvelgėme kartu su nekilnojamojo turto agentūros „Inreal“ Tarpininkavimo departamento Vilniaus skyriaus vadovu Gedvidu Budriu.

Populiariausios patalpos – iki 100 kv. m ploto

„Patalpų, tinkamų smulkiajam verslui, trūkumas sostinėje yra akivaizdus ir juntamas jau ne pirmus metus“, – tiesiai šviesiai kirto G. Budrys.

Didieji prekybos centrai iš ekonomikos krizės išsikapstė 2011-aisiais, tais metais patalpų užimtumas grįžo į ikikrizinį lygį.

Štai kitos nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ specialistai savo naujausiame tyrime apskaičiavo, kad 2012 m. pabaigoje Vilniaus prekybos centrų bendras laisvų patalpų lygis sudarė tik 3,2 %, o 65 % visų prekybos centrų džiaugėsi visišku užimtumu. G. Budrys susiklosčiusią situaciją rinkoje aiškina tuo, kad prekybos centrų savininkai ir plėtotojai linkę išnuomoti kuo didesnius plotus iš karto, taip sukuriamas mažų objektų deficitas.

Pasak pašnekovo, sostinės verslininkai dažniausiai pageidauja iki 100 kv. m ploto komercinių patalpų. Geidžiamiausios vietos – Vilniaus senamiestis ir kitos vietos, kur didesnis pėsčiųjų srautas.

Pigesniems prekių ir paslaugų segmentams verslininkai renkasi miegamuosius rajonus. Pastaruoju metu, anot G. Budrio, jaučiamas išaugęs patalpų poreikis nedidelėms maisto prekių parduotuvėms.

Prekybos centrai klaidina papildomais mokesčiais

Ar komercinių patalpų nuomos kainos auga? G. Budrio teigimu, įvertinti kainų pokyčius sudėtinga, nes didieji prekybos centrai nelinkę atskleisti savo nuomos kainų bei jų pokyčių: „Kita vertus, jaučiamas patalpų trūkumas natūraliai diktuoja kainų augimą. Antrinės rinkos, t. y. pavienių patalpų nuomos, kainos praėjusiais metais kilo mažiausiai 10 proc.“

Panašią kainų raidą atskleidė ir „Ober-Haus“ tyrimas. Šių metų kovo mėnesį publikuotame pranešime teigiama, kad komercinių patalpų nuomos kainos sostinėje pernai augo labiausiai – net 15 proc.

G. Budrys smulkiesiems verslininkams rekomenduoja atkreipti dėmesį į patalpų savininkų statusą – ar tai fizinis, ar juridinis asmuo, nes nuo to priklauso nuomos apmokestinimas. Svarbūs ir komunaliniai mokesčiai – visada verta patikrinti sąskaitas, ne vien pasitikėti savininko žodžiais.

„Didesniuose prekybos centruose nuodugniai išsiaiškinkite vadinamuosius rinkodaros mokesčius, nes grynoji nuomos kaina dažnai būna sąlyginai maža. Jau vėliau sutartyje ji apauga papildomais mokesčiais ar įvedamas procentinis mokestis už mėnesinę apyvartą“, – sakė specialistas.

Nesiveržkite į Vilniaus centrą aklai

Smulkieji verslininkai ieškodami patalpų savo veiklai vis dažniau jas perka, o ne nuomoja. Ar įsigyti patalpas prasmingiau, nei pasirašyti ilgalaikės nuomos sutartį?

G. Budrio nuomone, vieno teisingo atsakymo nėra: „Reikia įvertinti daug veiksnių: patalpų vietą, likvidumą, savo verslo galimybes, būsimų vartotojų įpročius ir t. t. Žinoma, jei tai nedidelės patalpos prieinamoje ir gerai matomoje senamiesčio vietoje, siūlyčiau pagalvoti apie įsigijimą. Tokių patalpų nuomos kaina turi tendenciją augti, o ir paklausa nesumenks. Norėdami perkelti verslą į kitas patalpas turėsite galimybę jas nuomoti ir taip generuoti papildomą pinigų srautą. Galimybę įsigyti objektus toliau nuo centro siūlyčiau vertinti atsargiau.“

Smulkiesiems verslininkams, dirbantiems maitinimo ar pramogų segmentuose, G. Budrys patarė aklai nesiveržti į sostinės centrą, kur sudėtinga gauti licencijas veiklai, nuomos kainos aukštos, o patalpų pasiūla minimali.

„Siūlyčiau atkreipti dėmesį į naujus rajonus, kuriuose įsikuria vis daugiau jaunų žmonių. Jie po darbo nesiveržia į senamiestį ar centrą, mieliau renkasi pramogas šalia namų – barus, užkandines, sporto barus su pramogomis. Tokiuose rajonuose nuomos kainos mažesnės, klientūra didelė, bet neišlepusi, šildymo išlaidos mažesnės, o paaugus ir pelnius klientų pripažinimą galima verslą plėsti“, – palankias sąlygas smulkiajam verslui įžvelgė pašnekovas.