Iš Danijos į Uteną – kurti tarptautinio verslo
2015.06.04
Temos: Vadyba.
Lietuvai kasmet vis labiau traukiantis ir mūsų tautiečiams vis mieliau besibarstant po platųjį pasaulį, itin smagu sutikti lietuvį, kuris į užsienį išvyko tik pasisemti žinių ir visada žinojo galiausiai sugrįšiantis į tėvynę. Uteniškis Donatas Gudelis yra vienas tokių žmonių. Po dvylikos klasių jis išvyko studijuoti į Daniją, ten su dabartine verslo partnere Kristina Pelėdaite rado verslo idėją ir, po studijų grįžę į gimtąją Uteną, kartu įkūrė „BalticIn“. Įmonė padeda Skandinavijos verslams lokalizuoti savo elektronines parduotuves Baltijos šalyse, o Baltijos šalių verslininkams žengti į Skandinaviją. D. Gudelis, pastarąjį kartą lankydamasis Vilniuje, rado laiko ir pokalbiui su manimi.
Verslo pamatas – bakalauro darbas
Pašnekovas pasakoja savo gyvenimą visada siejęs su Lietuva. Jau važiuodamas studijuoti į Daniją žinojo, kad pabaigęs studijas grįš namo. „Gal konkrečios idėjos būtent grįžti pradėti verslo ir nebuvo. Tačiau dar dvyliktoje klasėje, kai reikėjo apsispręsti, ar likti Lietuvoje, ar važiuoti į užsienį, mano sprendimas buvo išvažiuoti studijuoti į užsienį tam, kad pamatyčiau kitą kultūrą, bet po studijų sugrįžti. Taigi dar prieš išvažiuodamas žinojau, kad sugrįšiu. Nežinau, ar ir mano kolegė Kristina turėjo tokį apsisprendimą, bet ir ji niekada neatitolo nuo Lietuvos. Man regis, ji mąstė labai panašiai“, – prisimena jis.
„Manęs klausdavo, kokio velnio man norisi grįžti. Juk Danijoje gali patogiai gyventi, net dirbdamas paprastą darbą, ir nesukti sau galvos. Lietuvoje dėl to reikia verstis per galvą”
D. Gudelis
Studijuojant atsirado ir lemtingoji idėja. Ji verslininkams į galvas pasibeldė svarstant apie galimas bakalauro darbo temas. „Pačią verslo idėją, kurią dabar plėtojame, gavome maždaug prieš pusantrų metų. Bakalauro darbą reikėjo pradėti rašyti nuo kovo, o galvoje kažkas suktis pradėjo maždaug lapkritį. Taip gliaudėme tą idėją ir galiausiai nutarėme nedaryti dvigubo darbo, t. y. parašyti ir bakalauro darbą, ir sykiu padėti pamatus verslui. Juk pradedant verslą kartais nelieka laiko pasidaryti jokių papildomų analizių, o bakalauro darbas privertė išanalizuoti viską nuo A iki Ž. Tai buvo puikus pagrindas“, – teigia D. Gudelis.
Darbuotojai visose šalyse
Po studijų D. Gudelis su K. Pelėdaite grįžo į gimtąją Uteną ir pradėjo savo verslą. Iš pradžių buvo planas po kurio laiko persikelti į Vilnių, bet ir iš gimtojo miesto verslą pavyko sėkmingai plėtoti. Taip du jauni verslininkai ėmė kurti Utenoje skandinaviškomis vertybėmis persmelktą verslą. „Apskritai Danijoje pasikeitė mąstysena. Į gyvenimo situacijas dabar žiūri skandinaviškai. Priklauso nuo situacijos, bet tas supratimas gana stipriai skiriasi. Ten viskas daug skaidriau, nėra jokių minčių apie tai, kaip lengviau prasisukti, ką nors apgauti. Ten visi dirba, moka mokesčius ir viską daro labai skaidriai. Aišku, negalima laiduoti už visus. Teko matyti ir kitokių pavyzdžių, bet bendra verslo etika tikrai skiriasi nuo tos, kuri yra Lietuvoje. Ypač nuo seno kirpimo verslininkų. Jaunimas vis dėlto labiau perima vakarietišką požiūrį“, – atskleidžia pašnekovas.
Pagrindiniai „BalticIn“ klientai – skandinavų verslininkai, svarstantys apie elektroninės prekybos plėtrą Baltijos šalyse. Jiems įmonė padeda sėkmingai čia startuoti. Žinoma, ne viskas taip paprasta. „Apie Baltijos šalis jie vis dar tik mokosi. Jiems vis dar atrodo, kad čia yra Rytų Europa. Jie mus nori pažinti, bet kiekviename pokalbyje dar reikia prisistatinėti, kas ir iš kur mes, pasakoti apie elektroninės komercijos padėtį Baltijos šalyje, įrodinėti, kad pas mus šioje srityje viskas labai panašu į Skandinaviją. Tenka laužyti ir stereotipus. Tenka įrodinėti, kad esi savo srities profesionalas ir peržengti tą pirminį jų nusistatymą. Vis dėlto paprastai jie turi išankstinę nuostatą, kad mes iš Rytų Europos ir nežinia, ko iš mūsų reikėtų tikėtis. Kai jau įrodai, kad esi profesionalas, kad esi iš perspektyvios rinkos, kurioje gali padėti plėsti jų verslą, viskas apsisuka“, – sako D. Gudelis.
Kita didelė klientų grupė – tai Baltijos šalių verslininkai, besidomintys Skandinavija. „Baltijos šalių verslininkai jau gana gerai žino Skandinavijos rinką. Paprastai Skandinavija matoma kaip antrasis plėtros į užsienį žingsnis. Žengiant į Skandinaviją, gal daug kam trūksta nebent atidesnės rinkos analizės. Tačiau dažniausiai verslininkai jau žino, kad jiems verta eiti į tas rinkas, jiems tik trūksta žinių, kaip tai padaryti. Vis dėlto reikia žinoti, kad tokiai plėtrai reiks investicijų ir tam reikia pasiruošti atitinkamą biudžetą. Tiesa, lokalizacija užtrunka ir vyksta keliais etapais“, – dėsto „BalticIn“ bendraįkūrėjis.
Pasak jo, didžiausias „BalticIn“ turtas – tai visose šalyse, kuriose veikia „BalticIn“, dirbantys vietiniai žmonės. Jie ir yra didžiausias garantas, kad įmonių lokalizacija bus sėkminga. „Viskas labai priklauso nuo to, ar parduotuvė lokalizuota profesionaliai. Jeigu taip, ji visada bus pasitikima. Jeigu tai atlikta mėgėjiškai, neišvengiamai bus didelis „bounce“ reitingas, nepasitikėjimas. Mūsų pranašumas tas, kad visose šalyse turime vietinius biurus, kuriuose dirba vietiniai žmonės. Vietinis žmogus daug geriau atlieka vertimą, pavartoja netgi vietinį žargoną. Lokalizuotoje parduotuvėje kontaktai irgi negali būti lietuviški – jie turi būti vietiniai, o paskambinus nurodytu telefonu turi atsiliepti vietinis žmogus. Mūsų lokalizacijos modelis susideda iš kelių etapų: rinkos tyrimo, plano sudarymo, vertimų, vietinių mokėjimų bei logistikos klausimų sprendimo ir t. t. Parduotuvė tiesiog turi atrodyti vietinė“, – įsitikinęs pašnekovas.
Jaučiasi įrodę, jog grįžti verta
Verslininkas neslepia, kad jo sprendimą grįžti į tėvynę dauguma Danijos lietuvių vertino kiek pašaipiai. Jie patarė nesivarginti. Vis dėlto pašnekovas pasivargino ir dabar džiaugiasi. „BalticIn“ puikiai sekasi, planuoja persikelti į Vilnių, plėsti komandą, pradėti veiklą Lenkijoje. „Gyvendami Danijoje turėjome įvairių pažįstamų. Vieni iš Lietuvos išvažiavo, nes čia jiems jau nebebuvo kur plėstis. Kiti dirbo fizinį darbą. Treti, kaip ir mes, buvo studentai. Dažnai iš visų tekdavo girdėti, kad Lietuvoje klesti korupcija, kad be pažinčių nieko nepasieksi. Žodžiu, žmonės nusivylę gyvenimu. Tačiau aš visada buvau įsitikinęs, kad grįšiu. Manęs klausdavo, kokio velnio man norisi grįžti. Juk Danijoje gali patogiai gyventi, net dirbdamas paprastą darbą, ir nesukti sau galvos. Lietuvoje dėl to reikia verstis per galvą. Gal mes ir grįžome kiek per dideli optimistai. Kad kažko pasiektum, reikia didelių pastangų. Tačiau dabar atsisukęs atgal džiaugiuosi. Matau, kad puikiai sekasi, kad ateityje seksis dar geriau. Viskas rutuliojasi pirmyn, jeigu tik turi tikslą. Mes viską padarėme be pažinčių, milijoninių investicijų. Vadinasi, viskas yra įmanoma, jeigu labai nori ir daug dirbi“, – teigė D. Gudelis.
Ekspertai
Donatas Gudelis
Direktorius, Partneris / MakesYouLocal
Organizuojate renginį?
Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.