Verslo auginimas – nemenkas iššūkis. Tam, kad graži idėja virstų pelninga įmone, reikia įdėti velniškai daug darbo ir paaukoti marias laiko. Ne visiems toks gyvenimo būdas tinka. Nieko keista, kad su savo verslu kartais nusprendžiama atsisveikinti. Būna ir taip, kad verslas pradedamas su mintimi jį galiausiai parduoti. Savaime suprantama, kad, nusprendus su savo verslu atsisveikinti ir pelningai jį parduoti, nesinori jo atiduoti bet kam ir už bet kiek. Tam labai padeda vietos, kuriose vyksta patikimi pirkimo–pardavimo sandoriai. Tokia vieta siekia būti „Skelbraštis.lt“, skelbiantis apie parduodamus Lietuvos verslus, buriantis verslininkų bendruomenę ir investuotojus. Vienas puslapio kūrėjų Emilis Markulis teigia, kad „Skelbraštis.lt“ visomis išgalėmis sieks tapti didžiausiu tokio tipo puslapiu Lietuvoje.

Programuotojų komandos produktas

„Skelbraštis.lt“ gimė programuotojų kolektyve „Gorila“. Ši bendrovė užsiima puslapių kūrimu, o kartu plėtoja savo projektus. „Gorila“ – tai su internetiniais projektais dirbanti įmonė. Per verslo klientus ir savo pačių patirtį sukaupiame žinių, kurias galime panaudoti saviems projektams. Taip išsivystė ir „Skelbraštis“, ir kiti projektai. Susivienijome tikriausiai kolegos Tautvydo Milaknio dėka, nes jis dirbo serveriais prekiaujančioje įmonėje ir vieną dieną pradėjo puoselėti hibridinių serverių idėją. Susibūrė tam tikra komanda. Tačiau vien iš serverių nepragyvensi. Buvo pradėtos siūlyti puslapių kūrimo paslaugos ir taip komanda vis augo. Galiausiai supratome, kad tai mūsų pagrindinis pajamų šaltinis“, – pasakoja E. Markulis.

„Skelbraštis.lt“ atsirado mąstant apie savų pinigų investavimą, galimybes verslo pasaulyje. „Mes su Tautvydu aktyviai domimės verslu. Buvo akimirkų, kai aktyviai galvojome, kur galėtume investuoti pinigus? Kur dabar iš tikrųjų galima įsigyti verslą? Nuėjus į „Skelbiu.lt“? Ten pamatai tik daugybę skelbimų. Pajutome, kad trūksta projekto, kuriame būtų galima pasižiūrėti, kokia situacija yra verslo pardavimo srityje ir kur būtų galima įsigyti verslą. Aiškaus verslininkus vienijančio produkto nebuvo. Dabar, aišku, jau pradėjo atsirasti“, – sako pašnekovas.

Kai žaidi krepšinį, jauti azartą, tave užplūsta geros emocijos. Čia lygiai tas pats. „Skelbraštis“ populiarėja, kažkas tavo dėka parduoda verslą. Kai žinai tuos dalykus, užplūsta lygiai tos pačios emocijos. Čia ir yra varomoji jėga.Tu juk palieki, tegu ir nežymų, bet pėdsaką žmonių gyvenime.

E. Markulis.

Nori tapti populiariausi

E. Markulis sako, kad puslapis kuriamas vadovaujantis keliais esminiais principais. „Mūsų pagrindinės vertybės yra kelios. Viena svarbiausių yra skelbimų turinio administravimas. Mes tuos skelbimus tikrai kruopščiai atrenkame. Mūsų pagrindinis klientas visgi yra investuotojas, tad norime jam aiškiai pateikti pasiūlymus. Antras principas yra filtravimo sistema, kad rastum tai, ko tikrai nori. Trečias principas yra lankstumas ir aiškumas. Lankytojas neturi būti priverstas pildyti daugybės langelių įkeldamas skelbimą ar jo ieškodamas“, – teigia jis.

Pašnekovo teigimu, „Skelbraštis.lt“ – tai ne tik verslas, bet ir savotiškas bandymas įnešti šį tą pozityvaus į Lietuvos verslo kultūrą. „Šis projektas mums leidžia save atitinkamai pozicionuoti, o kartu tai, galima sakyti, ir idėjinis darbas. Mes tikrai netapsime tokio dydžio kaip tas pats „Skelbiu.lt“, bet jeigu pasieksime tokį lygį, kad nusprendęs parduoti verslą lietuvis iškart pagalvos ir apie mus, tai mūsų misija bus pasiekta. Norime tiesiog tapti populiariausi, kad pagalvoję apie investavimą verslininkai prisimintų mus“, – sako „Skelbraščio“ kūrėjas.

Pirkti verslą – lengviau ir ekonomiškiau

Pašnekovas įsitikinęs, jog pirkti verslą, užuot jį pradėjus nuo nulio, neretai yra logiškesnis sprendimas. „Pirkdamas jau išsuktą verslą iškart sutaupai laiko. Tikriausiai nebereikės pirkti įrangos, tokio didelio žinių bagažo. Nusiperki jau geriau ar blogiau veikiantį mechanizmą. Aišku, gudresni investuotojai supranta, kad dažnai parduodamos ne pačios geriausios finansinės padėties įmonės, bet jie žino, kaip jas pataisyti. Taigi investavimo prasme pirkti verslą yra naudingiau“, – įsitikinęs E. Markulis.

Jis pripažįsta, kad Lietuvoje verslai vis dar dažniausiai parduodami ne iš gero gyvenimo, bet ir šitai jau keičiasi. „Manau, verslo pardavimo kultūra dar tikrai nėra tokia kaip užsienyje. Žmogus vis dar dažniausiai kuria verslus kaip pajamų šaltinį, o ne kaip prekę. Aišku, pasitaiko ir tokių projektų, kurie sąmoningai sukuriami ir parduodami. Vis dėlto didžioji dalis parduodama dėl ne kokios finansinės padėties ar pasikeitusių gyvenimo aplinkybių. Būna ir taip, kad žmonės turi kelias veiklas ir visko tiesiog neaprėpia“, – sako jis.

Kaip parduoti savo verslą? Pašnekovas teigia, jog pelnas arba jo perspektyva yra pagrindinis veiksnys. „Manau, kad verslininkai pirmiausia žiūri į tai, ar verslas neša pelną, o jeigu neneša, ar jis gali nešti pelną, t. y. ar yra sukaupta kažkokia klientų bazė, kurią vėliau bus galima panaudoti kaip pajamų šaltinį. Čia būtų pagrindiniai kriterijai. Sunkiau sekasi visokioms užkampio kebabinėms, nes jų yra prie kiekvieno kampo. Aišku, viskas priklauso ir nuo kainos. Pavyzdžiui, jeigu pasiūlysi įrangos už mažesnę kainą, į tai tikrai bus atsižvelgta“, – teigia jis.

Dirba ne dėl pinigų

Verslininkas sako, jog kartais pamąsto, kad gyvenimas versle gana rizikingas. Juk daug saugiau dirbti kieno nors kito įmonėje nuo devynių iki penkių, bet ši mintis greitai išgaruoja. „Iš tikrųjų kartais susimąstau apie tai. Gal ir būtų lengviau gauti stabilų atlyginimą ir dirbti ramioje vietoje. Tačiau susimąstęs, kodėl darai tai, ką darai, supranti, kad darai tai tikrai ne dėl pinigų. Jeigu kažkas kažką daro tik dėl pinigų, tai liūdnas jų pasaulis. Darau tai, ką darau, ir dėl sportinio intereso. Kai žaidi krepšinį, jauti azartą, tave užplūsta geros emocijos. Čia lygiai tas pats. „Skelbraštis“ populiarėja, kažkas tavo dėka parduoda verslą. Kai žinai tuos dalykus, užplūsta lygiai tos pačios emocijos. Čia ir yra varomoji jėga. Tu juk palieki, tegu ir nežymų, bet pėdsaką žmonių gyvenime“, – džiaugiasi E. Markulis.