Iš Vokietijos provincijos kilusio siuvėjo Hugo Bosso, karo metais uniformomis aprūpinusio kone visą nacių armiją, kūriniai – bene geidžiamiausias šiuolaikinių verslininkų prekės ženklas, o jo įsteigta bendrovė „Hugo Boss“ laikoma didžiausia šalies vyriškų ir moteriškų drabužių gamintoja. Negana to, nė kiek nenusileidžia tokiems pasaulyje garsiems mados namais kaip „Giorgio Armani“, „Versace“ ir „Gucci“.

Nuo antro bankroto išgelbėjo naciai

1923 m., kai Vokietiją po Pirmojo pasaulinio karo alino nedarbas ir hiperinfliacija, siuvėjas Hugo Bossas (1885–1948 m.) įkūrė parduotuvėlę Mecingeno miestelyje, apie 20 mylių nuo Štutgarto. H. Bossas pradėjo siūti apsauginius kostiumus pramonės darbuotojams ir kitus darbinius drabužius vyrams. Be to, pirkėjams siūlė lietpalčius ir uniformas. Nors netrukus verslininkas patyrė bankrotą, tai jo nesustabdė.

1931 m. H. Bossas pasirašė sutartį su kreditoriais, pasiliko šešias siuvamąsias ir viską pradėjo iš pradžių. Tais pačiais metais, kaip vėliau aiškino, dėl pažadų sumažinti nedarbą ir lengvatų verslui Hugo įstojo į nacių partiją. Kai Vokietija, vadovaujama Adolfo Hitlerio nacionalinio socialistinio režimo, 1939 m. vėl ėmė kariauti, išaugo uniformų poreikis. H. Bossas tapo oficialiu jų tiekėju.

Metams bėgant siuvėjo dirbtuvės virto nedidele gamykla. Be uniformų ir kostiumų, „Hugo Boss“ siuvo sijonus, kaklaraiščius, smokingus, apatinius, batus, taip pat kūrė akinius nuo saulės, vyrišką odekoloną ir moteriškus aromatus.

Atgaivino senelio verslą

Praėjus devyniolikai metų po bendrovės įkūrėjo H. Bosso mirties, 1948-aisiais jo anūkai Uwe ir Jochenas Holy perėmė įmonę. Verslą suprantantys broliai visiškai pakeitė bendrovės veidą – pavertė ją daugiau žadančia įmone, siuvančia drabužius vyrams. Jochenas, dvejais metais jaunesnis brolis, orientavosi į naujausias mados tendencijas, o Uwe plėtojo rinkodaros strategijas. Jie modernizavo gamybą ir padidino galimybes patenkinti didėjantį poreikį augant Vokietijos ekonomikai.

Vadovaujama brolių, „Hugo Boss“ pradėjo siūti rudus, mėlynus, žalius ir juodus kostiumus vyrams. Daugiau nei vidutiniškai kainuojantys ir jaunatviškesniu stiliumi kirpti brolių Holy siūlomi kostiumai, švarkai per dešimtmetį parklupdė visus konkurentus.

Tradiciškai vokiški kostiumai vyrams buvo siuvami iš standžios ir sunkios medžiagos, o „Hugo Boss“ pristatė aukštos kokybės kostiumus iš ypač lengvos itališkos medžiagos, išskirtinio dizaino linijas, kuriose dominavo madingos spalvos.

Prie sėkmės prisidėjo Sylvesteris Stallone

Broliai Holy užkariavo ir užsienio rinkas. Aukštos kokybės, išskirtinio kirpimo vyriški drabužiai, sukurti iš itališkos vilnos, šilko, lino ar medvilnės, apgalvotos reklamos kampanijos ir protingas pristatymas – visa tai „Hugo Boss“ pavertė mados diktatoriumi, geriausiu patarėju jauniems, ambicingiems Vakarų Europąos verslininkams, ieškantiems išskirtinių drabužių.

Senajame žemyne įsitvirtinęs drabužių gamintojas žengė lemtingą žingsnį per Atlanto vandenyną. Vokišką ženklą JAV sutiko skeptiškai, tačiau kai 1976 metais pirmieji „Hugo Boss“ kostiumai pasirodė parduotuvėse, susidomėjimas iškart atsirado. Be to, bendrovės produkciją reklamavo ne kas kitas, o žvaigždės: fiziškai gerai sudėtas veiksmo filmų aktorius Sylvesteris Stallone ir penkis kartus Vimbldono teniso turnyro laimėtojas Bjornas Borgas. Jaunuoliams, kurie negalėjo sau leisti plačiapečių kostiumų, kainuojančių nuo 400 iki 500 JAV dolerių, „Hugo Boss“ pradėjo siūti kasdien vilkėti tinkamus drabužius, tokius kaip megztiniai ir sportiniai švarkeliai.

Atlygis vergams

Likus metams iki bendrovės 75-ojo jubiliejaus, 1997-ųjų rugpjūtį Austrijos žurnalas „Profil“ pranešė, kad „Hugo Boss“ vardas pasirodė neveikiančių Šveicarijos banko sąskaitų sąraše. Paaiškėjo, kad bendrovė siuvo uniformas naciams, per Antrąjį pasaulinį karą išnaudodama darbininkus iš Prancūzijos ir Lenkijos. Praėjus dviem mėnesiams po publikacijos „Hugo Boss“ valdyba pasirūpino, kad vieno netoliese esančio universiteto istorikas išanalizuotų ir dokumentuotų bendrovės istoriją nacių klestėjimo metais. 1999 m. bendrovė įsipareigojo atlyginti savo buvusiems darbininkams – vergams.

Nuo „Formulės 1“ iki Holivudo filmų

Šiuo metu „Hugo Boss“ turi daugiau nei šešis tūkstančius prekybos vietų bei 364 mažmenos parduotuves 124 pasaulio šalyse. 2001-ųjų balandį bendrovė atidarė vieną didžiausių šalies dizainerių parduotuvių Niujorko Penktojoje aveniu. 23 000 kvadratinių metrų ploto, keturių aukštų pagrindinė bendrovės parduotuvėje tilpo viskas, ką gali pasiūlyti „Hugo Boss“. Vyriški drabužiai sudarė apie du trečdalius, o moteriški – apie trečdalį asortimento.

„Hugo Boss“ nuolat rūpinosi savo produkcijos reklama. Jų etiketė šmėžavo tokiuose populiariuose filmuose kaip „Mirtinas ginklas IV“, „Godzila“.

Nuo 1984-ųjų bendrovė remia „Formulėje 1“ (nuotr. įkurėjas su L.Hamiltonu) dalyvaujančią komandą „Mercedes“ ir kelis golfo profesionalus. Nauja reklamos strategija taip pat buvo nukreipta į meną ir kultūrą. Pavyzdžiui, bendrovė parėmė potencialių hiphopo atlikėjų turą, rūpinosi filmo „Čarlio angelai“ premjera 2000 metais. Tuomet renginyje švytėjo aktorės Cameron Diaz ir Drew Barrymore, vilkinčios „Boss Woman“, antrosios moteriškų drabužių kolekcijos po „Hugo Woman“ išleidimo 1998 metais, apdarais.

Kaip ir konkurentai, „Hugo Boss“ randa naujų būdų, kaip privilioti klientų: renginiai parduotuvėse, įvaizdžio kūrimo seminarai, prekių pristatymas į viešbučius ir biurus.