Naujuosius metus pasitinkame draugų, šeimos, bendražygių apsupty. Artėjant dvyliktai visada norisi skelti gerą tostą. Deja, ne visada ir ne visiems pasiseka tinkamai sudėlioti žodžius. Todėl ir siūlome jums kelis variantus, kaip galėtumėte pasveikinti kolegas.

„Už pinigus – patį geriausią lingvistą visame pasaulyje!“

„Išgerkime drauge. Pasilinksminkime drauge. Nes pagaliau atlikome šių metų darbus!“

„Nepersistenkime

Jaunas juristas nusprendė imtis privataus verslo. Įsirengė kontorą, pasisamdė gražią sekretorę. Belaukdamas pirmųjų klientų, jis taktiškai įspėjo sekretorę, kad ši klientų akivaizdoje demonstruotų esanti labai užsiėmusi iir turinti daug darbų.

Kai tik į juristo kontorą užėjo žmogus, sekretorė bematant čiupo telefono ragelį ir ėmė kažkam aiškinti juridiniu sreikalus. Paskui, padėjusi ragelį, kreipėsi į klientą:

– Kuogalėtume būti jums naudingi?

– Matote, – mandagiai pradėjo gerokai sutrikęs klientas, – aš esu iš telefonų stoties ir atėjau jūsų aparato įjungti į telefonų tinklą…

Tad pakelkime taurę už tai, kad vykdydami viršininkų nurodymus nepersistengtume ir neperlenkume lazdos!“

„O verslo partneri gabus,

Te Tau laimingi metai bus!

Kad pelno gautum, kaip planuota,

Kad vėl pakeltum linksmą puotą.“

„Gerkime už pilną pilvą, sunkią piniginę ir linksmą širdį!“

„Štai tostas, kuris kažkada buvo labai populiarus tarp kaubojų: „Išgerkime už sėkmęir už tai, kad Dievas mus mėgtų!“

„Tegul nesėkmės vaikosi jus visą gyvenimą… Bet niekados nepagauna!“

„Išgerkime už tai, kad mums sektųsi uždirbti pinigų ir galėtume įvykdyti įsipareigojimus, kurių neturėtume, jei neturėtume tiek daug pinigų!..“

„Ėjo kartą asilas dykuma. Išsekęs, ištroškęs, jau kelinta diena nei ėdęs, nei gėręs. Staiga prieš savo akis jis išvydo upelį, o šalia jo – šieno kupetą. „Ką daryti – ar pirmiau paėsti, ar išgerti? – vis galvojo asilas. Galvojo, galvojo, kol visai išseko ir nudvėsė. Todėl nebūkim asilai ir pirmiausia išgerkim.“

„Pakelkime taurę už tikėjimą savimi ir savomis jėgomis. Kad ir kaip blogai gyventume, taip bus… ne visada. Na, o jeigu gyvename puikiai – neprivalome aptingti, atsipalaiduoti, mažinti tempo. Juk taip bus ne visada.“