Verslas kiekvieną dieną darosi vis pasaulietiškesnis. Tai faktas, kuriuo galime vis iš naujo įsitikinti. Jau pats metas pamiršti geografinius apribojimus verslui. Jie egzistuoja tik mūsų pačių galvose. Tuo neabejoja verslininkai Dalius Kazlauskas ir Aya Kazlauskienė. Pora sukūrė projektą „Cuddle-Cuddle.com“ – internetinę parduotuvę, kurioje prekiaujama mažo tiražo išskirtiniais lietuvių menininkų bei amatininkų sukurtais daiktais. Pagrindinė rinka, į kurią žvelgia verslininkai, yra Japonija. Jie įsitikinę, kad susidomėjimo Tekančios Saulės šalyje netrūksta. Didžiausias iššūkis – išjudinti lietuvių amatininkus ir tinkamai pristatyti jų darbus.

Turime ką pasiūlyti ir kuo nustebinti

Aya ir Dalius susipažino Londone. Apsigyventi jie nusprendė Lietuvoje, o kartu keliaujant po šalį gimė ir verslo idėja. „Iš pradžių norėjosi ką nors importuoti, bet supratau, kad Lietuva yra labai maža rinka. Kai pirmą kartą atvykau į Lietuvą, mes apsilankėme Palangoje, pamačiau, kas yra toje Lietuvos dalyje. Būdama Palangoje, Klaipėdoje pamačiau labai daug puikių rankų darbo gaminių. Taigi kilo mintis pabandyti eksportuoti šią Lietuvos dalį ir pabandyti sudominti ja japonus“, – pasakoja A. Kazlauskienė.

O mes tikrai turime kuo sudominti. Verslininkai tuo net neabejoja. „Japonams labai patinka geros kokybės, originalesni rankų darbo gaminiai, kurie dar yra ir mieli. Todėl keliaudami po Lietuvą tokių gaminių ir ieškojome. Pamanėme, kad tai gali būti įdomu tiek japonams, tiek kitoms Azijos rinkoms. Tai buvo pirmasis žingsnis. Paskui jau ėmėme domėtis, kas gali pagaminti tokių daiktų, kokios kokybės jie yra“, – atskleidžia D. Kazlauskas.

Po truputėlį augame, bandome įtikinti lietuvius, kad jau metas išaugti iš savo mugių. Svarbu bandyti, ieškoti įdomių sprendimų. Kol kas mums tai išeina.

D. Kazlauskas

Japonijoje gyvena 150 mln. žmonių. Taigi tai didžiulė rinka. Todėl vienas didžiausių darbų yra surasti tuos, kas gali gaminti kokybiškus daiktus. „Tai darėme įvairiai. Iš pradžių dairėmės mugėse. Lietuvoje pamatėme tokią problemą, kad menininkai pagamina puikių daiktų, bet prisipažįsta, kad antro tokio paties niekaip nesukurtų. Mums reikėjo tų, kurie yra originalūs, bet gali gaminti ir serijomis. Šiuo metu mums pavyko surasti apie dešimt tokių kūrėjų. Norėtume surasti kokius dvidešimt“, – sako D. Kazlauskas.

Tradicines lietuviškas medžiagas nori pateikti moderniai

D. Kazlauskas pripažįsta, kad lietuvių amatininkai gana konservatyvūs. Jiems dažnai sunkiai sekasi perlipti per save ir išbandyti ką nors nauja. „Lietuviai puikiai gamina medžio, gintaro dirbinius, bet mums labai norisi, kad tos tradicinės lietuviškos medžiagos – medis, gintaras, linas, veltinis ir kt. – būtų pateikiamos moderniau. Taip ir atsiranda mediniai mobiliųjų telefonų, planšetinių kompiuterių dėklai, aksesuarai ir t. t. Neužtenka medinių šaukštų ir pan. Kol kas iš patriotiškumo apsiribojame lietuvių gaminiais, bet latviai ir estai jų irgi turi labai įdomių. Kol kas pastebime, kad lietuviams gana sudėtinga persiorientuoti. Jie prekiauja siauroje nišoje, todėl dažnai sunku priimti naujus pardavimo kanalus, įgyti naujų vadybos įgūdžių“, – įsitikinęs pašnekovas.

Vis dėlto amatininkams derėtų pamiršti pačių susikurtus apribojimus. Su japonais mes tikrai galime bendradarbiauti. „Japonų skonis skiriasi nuo lietuvių. Tačiau man atrodo, kad dabar japonai yra gerai susipažinę su Vakarų Europos kultūra ir gana stipriai jos veikiami. Todėl gaminiai iš Europos yra populiarūs“, – teigia A. Kazlauskienė.

Esame įdomesni, nei manome

Dažnas lietuvis gal net nustebtų sužinojęs, kad japonai ir patys domisi tuo, ką įdomaus galime jiems pasiūlyti. „Labai įdomu tai, kad lietuviai nėra išleidę jokios turistinės informacijos japonų kalba. Japonai tai pasidarė patys. Japonijoje netgi yra lietuviškų parduotuvėlių, kurias atidarė japonai. Taigi jie patys domisi. Netgi be jokių tiesioginių ryšių. Japonams tai tiesiog įdomu“, – džiaugiasi D. Kazlauskas.

Vis dėlto nereikėtų puoselėti iliuzijų. Darbui Japonijos rinkoje reikia atsakingai pasiruošti. „Pagrindinė kliūtis paprastai būna bendravimo kultūros skirtumai. Japonijoje turi būti labai mandagus, o mums tai gal ne visada įprasta. Kiekviename laiške reikia šimto „atsiprašau“ ir šimto „prašau“. Tai labai svarbu. Todėl lietuviams ten kol kas ir nelabai sekasi. Lietuviai ne visada supranta, kad Japonijoje mandagumas turi būti visai kitokio lygio, kad informaciją reikia pateikti japonų kalba“, – pasakoja verslininkas.

Ambicijų netrūksta

Šeiminis duetas tikina, jog verslas šeimos gyvenimui kol kas netrukdo. Netgi atvirkščiai. „Kol kas nieko panašaus tikrai nejaučiame. Gal todėl, kad labai aiškiai esame pasiskirstę sritimis. Aya dirba su viskuo Japonijos rinkoje, o aš su lietuvių gamintojais, rinkodara. Azijoje kaip tik labai vertinama, kad šeima turi bendrą užsiėmimą. Tai netgi dalis mūsų laisvalaikio. Dažnai nuvažiuojame į kokią kavinę tiesiog pasėdėti, pasidėlioti savo planų“, – atvirauja Dalius Kazlauskas.

Jis neslepia, kad su „Cuddle-Cuddle“ susijusių ambicijų tikrai netrūksta. Šiuo metu aktyviai žvelgiama ne tik į Japonijos, bet ir JAV rinką, o tolesniuose planuose ir Pietų Korėja, Taivanas. „Kol kas tai dar ne pagrindinis darbas. Gal Aya tam skiria daugiau savo laiko. Aš prisidedu savaitgaliais ir vakarais. Kol kas to pakanka. Tam, kad tai taptų pagrindiniu darbu, dar prireiks šiek tiek laiko. Žinoma, svajonė yra. Norime pačioje Japonijoje turėti ne tik savo atstovų, bet netgi ir filialų, kad klientas užsakytą prekę galėtų gauti jau kitą dieną. Po truputėlį augame, bandome įtikinti lietuvius, kad jau metas išaugti iš savo mugių. Svarbu bandyti, ieškoti įdomių sprendimų. Kol kas mums tai išeina“, – teigia pašnekovas.