Daiktų nuomos platformoje „Dalinuosi“ šiuo metu galima išsinuomoti daugiau nei tūkstantį daiktų – nuo vestuvinės suknelės iki GPS seklio žmonai ar naujutėlaičio automobilio. Svetainės įkūrėjas Paulius Valatkevičius sutiko papasakoti, kaip projekto komanda ieško geriausio monetizavimo modelio, kuris padėtų sėkmingai įsiveržti į didžiąsias Vakarų rinkas.

Apmokestina pamažu

Dalijimosi ekonomika (angl. sharing economy), nepaisant niūrių bambeklių prognozių, esą paskolintas daiktas lygu prarastam daiktui, vis dėlto veikia. Ne vien kaip idėja su šiokiu tokiu konfrontaciniu masiniam vartojimui atspalviu, bet ir, „Forbes“ skaičiavimais, praėjusiais metais globaliai generavo didesnę nei 8 mlrd. litų apyvartą.

Siekis įdarbinti nenaudojamus daiktus, nekilnojamąjį turtą, informaciją ar laisvu metu – ir savo gabumus – nėra revoliucinė naujovė ir, žvelgiant universaliai, gyvuoja nuo ekonominių santykių aušros. Internetas ir jame besiformuojančios socialinės bendruomenės šiai idėjai tik suteikė visai naują formą ir galimybes.

„Skirtingų verslo modelių, kuriuos galime pritaikyti komercializuodami dalinuosi.lt svetainę, yra ne vienas. Vienus modelius išbandome Lietuvoje, o kai ką pavyks išmėginti tik Vakarų šalyse.

Lietuva yra labai gera vieta idealiam nuomos modeliui kurti. Pasakysiu taip: pinigai, kurie dabar leidžiami, yra skirti patikrinti, kurie modeliai veikia. Kai pasieksime tinkamą komercinę projekto formą, mūsų pirmuoju taikiniu taps milijoninis miestas. Dėl įėjimo į rinką barjerų tokiame mieste kritinė gyventojų masė turėtų laisvai kalbėti angliškai, tad greičiausiai pirmuoju tikru bandymų lauku taps vienas ar keli Didžiosios Britanijos arba Skandinavijos miestai“, – atskleidė P. Valatkevičius.

 

Taip nesukuriame nereikalingos konkurencijos tarp profesionalių pardavėjų ir daiktus nuomojančių fizinių asmenų.Toks modelis veikia, tad jį toliau plėtojame.

P. Valatkevičius

 

Kai kurie monetizavimo modeliai yra aiškūs nuo pat pradžių. Toks projektas niekaip neapsieis be transakcijos, vadinamojo sėkmės mokesčio, – per platformą daiktus išnuomoję žmonės tam tikrą komisinį mokestį nuo transakcijos atrieks dalinuosi.lt.

Nuo gegužės mėnesio transakcijos mokestį šio interneto projekto kūrėjai įvedė maždaug penktadaliui tam tikrų kategorijų daiktų nuomos sandorių. Tikimasi, kad toks dalinis apmokestinimas padės padengti projekto valdymo išlaidas.

Kol didelė dalis nuomotojų reikšmingesnių pajamų nesulaukia, apmokestinti visas kategorijas būtų beprasmiška. Artimiausiu metu komanda atidžiai stebės platformos vartotojų reakciją ir po kelių bandymų mėnesių spręs, kaip ir kokia forma apmokestinti kitas kategorijas.

Sudomino technikos platintojus

Dauguma nuomos sandorių vyksta tarp fizinių asmenų. Pasak P. Valatkevičiaus, dalinuosi.lt nesiekia sudaryti konkurencijos tarp privačių žmonių ir nuomos įmonių, todėl tokių bendrovių skelbimai šiame portale bent laikinai buvo panaikinti. Šiuo metu ieškoma būdų, ar ir kokia forma nuomos bendrovės galėtų naudotis šia platforma.

„Jeigu kalbame apie bendroves, o tiksliau įvairių produktų pardavėjus, galime jiems pasiūlyti kitą modelį, kurį sėkmingai išbandėme su „Nokia“ atstovais. Norime suteikti žmonėms galimybę išbandyti daiktą prieš perkant, nepirkti brangaus produkto aklai. Ar tai būtų naujausio modelio telefonas, ar specifiniams darbams skirtas brangus kompiuteris, ar nepigūs žaislai vaikams – klientas galėtų už keliolika ar keliasdešimt litų išsinuomoti ir naudotis daiktu tam tikrą laiką ir tik vėliau priimti sprendimą, ar verta jį įsigyti“, – paaiškino svetainės įkūrėjas.

Pasiūlius naujus telefonų „Nokia“ modelius, norinčių išbandyti juos už simbolinį mokestį netrūko – telefonai buvo įdarbinti maždaug 60 proc. laiko. Po sėkmingo bandymo dalinuosi.lt kūrėjai sukirto rankomis su kokybiška garso ir vaizdo aparatūra prekiaujančia kompanija „AV Pro“, nuo gegužės pradžios nuomojančia bendrovės „Bose“ produkciją.

Pašnekovo teigimu, kol kas siūlant išbandyti produktus orientuojamasi į jaunesnę, technologijomis besidominčią auditoriją, tačiau toks modelis gali būti pritaikomas ne vien nuomojant brangius skaitmeninės technikos žaisliukus.

„Taip nesukuriame nereikalingos konkurencijos tarp profesionalių pardavėjų ir daiktus nuomojančių fizinių asmenų. Toks modelis veikia, tad jį toliau plėtojame. Tam tikrų produktų platintojai gali siūlyti daiktus, kurie arba labai nauji rinkoje, arba dėl kainos nėra lengva juos įsigyti ir, jei nepatiko, atsisakyti.

Vis dėlto fiziniai asmenys, nuomojantys daiktus, yra svarbiausia dalinuosi.lt bendruomenė. Jų šiuo metu yra daugiau nei tūkstantis, taigi Vilniuje tapome didžiausiu ir plačiausią pasirinkimą siūlančiu daiktų nuomos servisu“, – pastebėjo P. Valatkevičius.

Pasiūlė draudimo paslaugą

Dviračio dalinuosi.lt nebando išrasti. Kai kuriuos sprendimus norėtų išbandyti jau dabar, bet tai pavyks padaryti tik užsienio rinkose. Pavyzdžiui, atsiskaitymą itin palengvinančios kreditinės kortelės Lietuvoje, palyginti su Vakarais, naudojamos negausiai, o e. bankininkystės pavedimai sulėtina ir apsunkina nuomos procesą. Transakcijas atliekant kreditine kortele būtų kur kas paprasčiau rezervuoti užstatą už nuomojamą daiktą.

P. Valatkevičiaus vadovaujama komanda stengiasi pasisemti kuo daugiau patirties iš įvairaus pobūdžio dalijimosi ekonomikos pagrindu veikiančių svetainių. Platformos monetizavimui nesunku pritaikyti ir kai kuriuos įprastose interneto skelbimų svetainėse naudojamus apmokestinimo mechanizmus.

Tiesa, tam, kad galėtum paprašyti iš vartotojų sumokėti kelis litus už skelbimo išryškinimą ar iškėlimą, reikia, kad svetainėje atsirastų kritinė nuomojamų daiktų masė ir vidinė konkurencija tarp nuomotojų.

Vienas iš didžiausių iššūkių – nugalėti daiktus išnuomoti norinčių žmonių baimę, kad daiktas bus negrąžintas ar sugadintas.

„Platformoje veikia vidinė žinučių sistema. Turėjome sukurti ne tik patogią sistemą vartotojams, bet ir efektyvią priemonę apsisaugoti nuo bandymų sukčiauti. Todėl jei nuomotojas ar potencialus nuomininkas nori apsikeisti kontaktais, siekdami apeiti pačią platformą, tokius bandymus sėkmingai stabdome“, – paaiškino jaunasis verslininkas.

Investicijomis į rinkodarą nesišvaisto

Prie projekto plėtros prisideda ir idėja patikėję technologijų verslo profesionalai, tokie kaip Ilja Laursas, kurio žinios ir pažintys atveria daug galimybių, padeda sparčiau tobulėti.

„Ilja mums talkina labiau ne kaip tradicinis investuotojas, kuris tik įdarbina savo pinigus, o kaip verslo angelas. Iškilus sunkiai sprendžiamam galvosūkiui galime į jį kreiptis pagalbos, labai daug naudos duoda ir mėnesiniai vorkšopai. Tokie dalykai kaip AB testai, kai skirtingiems vartotojams pateikiami skirtingi svetainės patobulinimai ir analizuojama, kas geriausiai veikia, Silicio slėnyje yra puikiai išdirbta skaitmeninio verslo abėcėlė. Juos sėkmingai pritaikome ir savo platformoje.

Apskritai Ilja įnešė daug sveiko, vakarietiško požiūrio į Lietuvos startuolių ekonomiką. Rinkodaros priemonių efektyvumą ir finansinę grąžą būtina aiškiai apskaičiuoti. Kiekvienas išleistas litas turi grįžti daugiau nei litu. Požiūris, kai pinigai į rinkodarą metami aklai, bandant pritraukti kuo daugiau lankytojų, yra atgyvenęs“, – tvirtino P. Valatkevičius.

Anot verslininko, Lietuvos startuolių rinka neatsilieka nuo globalių tendencijų. Šalyje veikiantys rizikos kapitalo investuotojai gerai supranta, kaip startuoliai turi augti ir kaip elgtis, kad sublizgėtų konkurencingoje ir dinamiškoje rinkoje.

Šiuo metu dalinuosi.lt įgyvendinamo bandomojo naujovių paketo pirmieji rezultatai paaiškės po kelių mėnesių. P. Valatkevičiaus pažadėjo tuomet su „BZN start“ skaitytojais pasidalyti naujomis įžvalgomis apie tai, kas suveikė plėtojant daug lūkesčių teikiantį projektą.