Apie tai, kaip pasikeitė jaunas verslas ir suvokimas apie verslą, kalbėjomės su Vilniuje įsikūrusio Šiaurės miestelio technologijų parko (ŠMTP) direktoriumi Gediminu Pauliukevičiumi. Juk dar prieš dešimtmetį apie jaunuolius, garaže kuriančius pasaulį keičiančias technologijas, buvo galima išgirsti tolimame Silicio slėnyje, bet ne Vilniuje ar Kaune.

Vaikinai, jūs verti milijonų!

ŠMTP vadovas papasakojo apie kupinus įspūdžių Lietuvos mokslininkų vizitus užsienyje prieš 5–10 metų, kuriais buvo siekiama pristatyti savo idėjas potencialiems investuotojams. Tuomet trūko žinių ne tik apie tai, kaip veikia investicijų infrastruktūra, bet ir kaip patraukliai papasakoti apie save.

„Su viena informacinių technologijų specialistų grupe nukeliavome į JAV vykusį investuotojų forumą. Lietuviams pristačius savo idėjas ir technologijas, investuotojai dažniausiai pateikdavo klausimą: „Už kiek parduotumėte savo technologiją?“ Mūsiškiai save įvertindavo 10–20 tūkst. JAV dolerių. Amerikiečiai juokėsi: „Galime tiek skirti tučtuojau, bet gal nereikia savęs pardavinėti taip pigiai? Vaikinai, šiek tiek įdėję darbo, jūs būsite verti milijonų!“ – pirmuosius bandymus vilioti užsienio investuotojus prisiminė G. Pauliukevičius.

Tapome atviresni

Pamažu atsirado ne tik įgūdžiai prisistatyti ir teisingai save įvertinti. Galimybių pritraukti investicijas mokslininkai ėmė ieškoti ir Lietuvoje. Tačiau iš pradžių šalyje veiklą pradėję verslo angelai ir rizikos kapitalo fondai už solidesnes pirminės stadijos investicijas dažniausiai reikalaudavo kontrolinio startuolio akcijų paketo. Vėliau ėmė suprasti, kad savo verslą ir idėją pardavę mokslininkai netrukus prarasdavo ir motyvaciją dirbti jų startuolį perpirkusiems investuotojams. Šiuo metu rizikos kapitalo investuotojai paprastai nereikalauja daugiau nei 15–20 proc. pradedančiosios įmonės akcijų, be to, kur kas labiau linkę pasidalyti savo žiniomis ir patarimais.

„Užsimezgė tarpusavio supratimas. Anksčiau buvo populiaru baimintis, kad atskleidus idėją investuotojas ją tiesiog pavogs. Tačiau juk technologijų verslas būtent ir įdomus tuo, kad be žinių čia nieko nesukursi. Investuotojų verslas yra investicijos, o ne technologijų kūrimas, tad idėjų vagystės yra labiau anekdotas nei realus reiškinys. Kas trukdo įsukti idėją pirmiems ir išsiveržti į priekį konkurencinėje kovoje?“ – aiškino pašnekovas.

Atviras mąstymas ir gyvenimo pamokos

Konkurencija technologijų versle yra žvėriška. Sėkmingai išplėsti verslą pavyksta tik vienam iš dešimties startuolių. Tačiau, anot G. Pauliukevičiaus, galima į šią statistiką pažvelgti ir kitu kampu. Jei bandysi dešimt kartų, tavo technologija bus šio to verta, o pats mokysiesi iš savo klaidų, galiausiai sukursi sėkmingą verslą. Menka tolerancija nesėkmėms vis dar stabdo lietuvių verslumą. Technologijų startuoliais garsėjančiose JAV ar Izraelyje bankrotas yra suvokiamas kaip rimta pamoka, o pas mus bankrotas – tai gėda, nevykėlio ženklas. Tačiau reikalai pamažu taisosi, naujoji verslininkų karta, žinių gausiai besisemianti užsienyje, veikia jau pagal kitus sėkmės algoritmus – nesiskundžia ir nelieja ašarų nepasisekus, o toliau atkakliai dirba. Prigyja atviras mąstymas, drąsa iškart bandyti savo idėją ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulinėje rinkoje.

Patrauklesnė mokslo ir verslo bendradarbiavimo infrastruktūra

„Lietuvoje netrukus turėsime vieną geriausių infrastruktūrų, paruoštų mokslo ir verslo bendradarbiavimui. Tai mokslo parkai, slėniai, investicinės zonos, kuriose puikios sąlygos darbuotis technologijų bendrovėms ir mokslininkams. Tačiau, mano supratimu, vien lietuviai tiek technologijų verslų, kad visiškai išnaudotų šią infrastruktūrą, nesukurs. Privalome į šiuos mokslo slėnius pritraukti daugiau strateginių užsienio technologijų įmonių, apie kurias simbiotiškai galėtų kurtis visas smulkesnių verslų debesis. Neabejoju, kad tuomet tapsime verslų, kurie Lietuvos vardą garsins visame pasaulyje, namais“, – sakė G. Pauliukevičius.