...

Aurelijus Rusteika: linkiu nepulti jaunam verslui nuogam į dilgėles

Verslas

2016.09.16

Autorius: Loreta Lileikienė

Temos: .

Aurelijus Rusteika: linkiu nepulti jaunam verslui nuogam į dilgėles

Vienas iš lietuviškojo verslo pradininkų, „Topo centro” įkūrėjas - Aurelijus Rusteika. „Topo grupės“ archyvo nuotr.

Vienas iš lietuviškojo verslo pradininkų ir lyderių Aurelijus Rusteika, „Topo grupės“ valdybos pirmininkas, Lietuvos jaunimą vertina kaip perspektyvų ir linki jam ieškoti unikalių verslo idėjų bei tobulinti jau įgyvendintas. Taip pat linki gebėti atskirti verslą nuo amatininko darbo ir suprasti, kad pasiekimai pelnomi ne per vieną dieną.

„Žinių jaunimas turi, reikia pasirinkti, kur eiti. Ir eiti nuosekliai, po truputį. Žingsnis po žingsnio“, – skatina pašnekovas.

Svarbiausias klausimas – kiek turi idėjų?

Patarimų, nuo ko pradėti svajojantiesiems apie nuosavą verslą, A. Rusteika nedalija. Jis sako, kad ši tema plati – būtų galima parašyti knygą, tačiau vis dėlto sutinka pasidalyti įžvalgomis iš savo patirties.

Jauno verslo kūrėjams, kuriuos pašnekovas vertina labai teigiamai ir vadina aktyviais žmonėmis, jis linki pradėti nuo idėjos sugalvojimo: „Pirma reikia turėti idėją. Vien nuo noro turėti verslą niekas nesikeičia. Visi ieško unikalių idėjų. Tai labai gerai. Tik jų yra labai mažai. Čia visa problema.“

Ar Lietuvos rinka ne per maža unikalioms idėjoms? Pasak Aurelijaus, viskas priklauso nuo idėjos pobūdžio. „Jeigu kils mintis, pavyzdžiui, remontuoti automobilius, o atidarysi tokį automobilių servisą, kokį kažkas atidarė prieš dvidešimt metų, idėja bus nenauja, nesėkminga, – kalba patyręs verslininkas. – Bet jeigu atidarysi modernų, estetišką servisą su naujausiomis technologijomis ir išskirtiniu aptarnavimu – gali ir pasiteisinti. Arba kirpyklų pavyzdys – daug amatininkų, kurie kerpa už penkis eurus ir kurie pusę dienos nieko neveikia. Ir yra keletas kirpyklų Lietuvoje, kur turi užsirašyti prieš du mėnesius, o apsikirpti kainuoja trisdešimt eurų. Štai ir pavyzdys – blogų kirpyklų užtenka, gerų – trūksta. Tai sukurkite geriausią!“

Į tai, kas sena, pažvelkite naujai

 

„Tai, kas pradėta seniai, seniai yra atgyvenę ir prarasta, Lietuvoje daug įmonių, kurios iki šiol nesivysto, neplečia savo veiklos. Jaunimui jau laikas jas nukonkuruoti ir padaryti kažką nauja.“

A. Rusteika.

 

Iššūkiams jaunimą kviečiančio A. Rusteikos nuomone, problema ta, kad jaunimas iš tiesų ieško labai unikalių idėjų, tačiau jas labai sunku ir brangu įgyvendinti. Pasak jo, vertėtų pasirinkti sritį, kurią mėgsti ir kurią gali plėtoti, pagalvoti, kuo ji galėtų būti kitokia, išskirtinė. Pilna rinka – ne kliūtis.

„Tai, kas pradėta seniai, seniai yra atgyvenę ir prarasta, Lietuvoje daug įmonių, kurios iki šiol nesivysto, neplečia savo veiklos. Jaunimui jau laikas jas nukonkuruoti ir padaryti kažką nauja“, –ragina žinomas verslininkas.

Ne mažesnė kaina, o patogumas stumia verslą į priekį

Kaip verslo idėją, kurią verta pagirti, A. Rusteika pamini lietuvių sukurtą išmanųjį prietaisą žvejams, jis sėkmingai parduodamas visame pasaulyje. Kitas įdomus, pasaulyje jau diegiamas projektas, sukurtas lietuvių, – šiuolaikiška parkavimosi programa. „Lietuvoje gimsta daug puikių idėjų ir kai kurios jų nėra iš principo naujos. Juk buvo ir modernios, tik nepatogios naudoti žvejybos įrangos, taip pat ir parkavimosi sistema, kai reikia mesti monetas. Iš pirmo žvilgsnio – lyg ir išspręstos problemos, bet iš tikrųjų – erdvė tobulėti. Daug ką galima patobulinti ir padaryti šiuolaikiškiau, – įsitikinęs pašnekovas. – Viskas turi būti žmogaus patogumui. Elektroninės parduotuvės juk taip pat buvo sukurtos ne klaidingam mąstant, kad ten pirkti pigiau. Visi supranta, kad jos sukurtos tam, kad pirkti būtų patogiau.“

A. Rusteikos nuomone, perspektyvu kurti ir plėtoti paslaugų verslą: „Paslaugų poreikis kyla ir kils. Didėjant pragyvenimo lygiui, gamyba lengvai užpildo spragas ir tai, ko trūksta, pagamina labai greitai. O kadangi žmonės visada ieško ir ieškos patogumo, paslaugos – puiki sritis ir perspektyviausias verslas.“

Iš pomėgio verslo nesukursi

Kartais pradedančiųjų verslai būna labai smulkmeniški. Jais užsiimančiuosius A. Rusteika vadina amatininkais. „Žmonės dažnai sumaišo verslus su pomėgiais. Reikia suprasti, kad, pavyzdžiui, fotografavimas yra pomėgis, o ne verslas. Norint tapti verslininku iš fotografavimo, reikia milžiniškų investicijų ir pastangų. Tai nerealiai sunkus kelias į priekį. Taip, iš to galima puikiai pragyventi, bet turi daryti labai dideles investicijas į save ir į savo tobulėjimą. Iš pomėgio dažniausiai verslo nesukursi“, – tikina pašnekovas. Pasak jo, pragyvenimui pakanka ir samdomo darbo: „Verslas yra tada, kai tu samdai žmones, plėtiesi, kai tavo tikslas yra paskleisti idėją, padaryti ją prieinamą dideliam žmonių būriui. Jeigu turi vieną kioskelį ir jame prekiauji – koks čia verslas? Arba jeigu žinai, kaip ką geriausiai pagaminti savo rankomis. Kai viską darai pats, esi amatininkas. Žinau daug pavyzdžių, kai žmogus, nuo pat pradžių viską darantis vienas pats, labai retai išauga iš tų marškinių. Verslininkas – ne tas, kuris savo rankomis gamina, bet tas, kuris turi idėją ir ją atneša iki vartotojo.“

Geram verslui reikia laiko

A. Rusteika sako matantis daug naujų ir gerų jaunimo generuojamų idėjų, tik jas ne visada paprasta įgyvendinti: „Jauni žmonės yra maksimalistai. Ir mes tokie buvome. Visko norisi greitai, šiandien. O čia yra problema. Reikia dešimties metų, kad ką nors padarytum. Šitą labai sunku jaunam suprasti. Rezultato tikrai rytoj nebus, reikia kruopščiai dirbti, kad pasiektum tikslą.“

Pašnekovo žiniomis, 90 proc. verslų bankrutuoja realiai dėl to, kad žmonės juos meta: „Žinoma, gali būti nesėkminga idėja, bet, mano nuomone, dažniausiai ji nėra gerai apgalvota, blogai įgyvendinama ar trūksta resursų. Kita vertus – negali būti visi verslai sėkmingi. Toks gyvenimas, konkurencija.“

Ir pasiruošimo

Svarstydamas apie nesėkmingai susiklosčiusius verslus, A. Rusteika linkęs manyti, kad taip nutinka tikriausiai ir dėl to, kad jų kūrėjams pristinga patirties. Todėl, jo nuomone, jaunimui reikėtų nebijoti eiti dirbti samdomo darbo ir jos sukaupti. „Atėjęs į bet kokią įmonę, padirbėjęs joje, pamatysi ir trūkumus, ir pranašumus, ta patirtis tikrai pravers. Jeigu ketini atidaryti savo parduotuvę, eik, padirbėk, pakilk karjeros laiptais, tada atidarinėk – nepadarysi klaidų. Kai puoli daryti kažką naujo, nieko nežinai, būna labai sudėtinga. Žymiai geriau pažinti jau veikiantį modelį, sukaupti patirties, o tuomet jau daryti. Patirtis atsiranda dirbant. Jeigu turi išsilavinimą ir žinių, karjerą padarai labai greitai. Padirbus atsiras žinių, tuomet galėsi pasirinkti: nori eiti kažkur kitur karjeros daryti į didelę įmonę ar savo verslą kurti. Tada jau viską darysi su protu. Į dilgėles nuogam – nelabai gerai“, – racionaliai dėsto patyręs verslininkas A. Rusteika.

Verslą reikia auginti

Verslo kelią besirenkančiam jaunimui A. Rusteika siūlo pasitelkti kantrybę ir supratimą, kad versle, kaip ir norint bet ką kita pasiekti gyvenime, nebus lengva. „Nereikia bijoti nesėkmių, reikia vis tiek eiti. Iš lėto. Turėti tikslą. Ir nesitikėti, kad greitai važinėsi prabangiu automobiliu. Tiesiog suprasti, kad vartojimas palauks. Toks ir yra skirtumas: samdomame darbe gali pasiimti paskolą ir nusipirkti tai, ko geidi, o turėdamas verslą turi plėstis ir tam skirti pinigus. Verslas turi augti. Pradėsi iš lėto, bet perspektyva yra didžiulė. Už dešimties metų galbūt galėsi nusipirkti dešimt galingų automobilių. Čia tik pavyzdys, siaurai išmatuotas gerovės įvaizdžiu. Esmė tokia – šiandien turi susilaikyti ir viską, ką uždirbai, investuoti į verslą. Ir galbūt dabar blogiau gyventi negu tas, kuris eina į samdomą darbą. Tik perspektyvos tavo žymiai geresnės“, – savo supratimu dalijasi didžiojo verslo atstovas.

Pinigų skolinimasis – geras dalykas

Jaunam verslui kurtis dabar labai geros finansinės galimybės: veikia daug verslo paramos projektų, finansuoja ir bankai, ir „Kickstarter“, valstybės fondai ir kt. A. Rusteika palankiai vertina skolinimosi kelią. „Jaunimui visada sakau, kad reikia eiti skolintis pinigų tam, kad kas nors tavo idėją patikrintų. Niekas pinigų neduoda už nieką, – sako pašnekovas pajuokaudamas. – Nueik į banką ir pasiskolink, nes tuomet kiti žmonės kritiškai įvertins tavo idėją. Pinigų skolinimasis yra labai geras dalykas, skatinantis pasitempti, didinantis atsakomybę.“

Yra ir kitas kelias – verslą pradėti iš savo santaupų, tik jis gerokai ilgesnis. Ne toks rizikingas, bet daug ilgesnis. Jeigu nori greičiau, reikia pasiskolinti pinigų.

A. Rusteika įsitikinęs, kad pinigai kuriant verslą šiais laikais nėra problema. Kvailoms idėjoms įgyvendinti – problema, protingoms – ne.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.