Vieną vakarą užmigau su genialia mintimi – reikia patentuoti lempą! Parašiau elektroninį laišką Patentų biurui: aprašiau idėją, pasidomėjau, kokių dokumentų reikia ir kiek tai kainuoja. Praėjus savaitei ir vis dar negavus jokio atsakymo, pradėjau nerimauti (o kaip Jūs, manimi dėti, jaustumėtės?), todėl vieną rytą, vos tik nubudusi, apsiginklavau užrašų knygute, rašikliu ir iškeliavau į Kalvarijų gatvę ieškoti Valstybinio patentų biuro pastato. Ir mano nuotykiai prasidėjo…Surandu trečiu numeriu pažymėtą namą, apeinu ratą, po to – ir antrą. Dar ilgai stoviniuoju ir mąstau, kol galų gale ryžtuosi paskambinti kolegai. Aha, štai tos durys, tik… ant jų ryškiai šviečia užrašas „Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius“. Ech, einu vidun. Lipu į antrą aukštą, laiptai gan statūs, ir, pasirodo, teks dar palypėti. Patentų biuro administracija įsikūrusi antrame aukšte, tačiau patentai registruojami ketvirtame! Giliai įkvepiu ir žygiuoju toliau (įdomu, koks vidutinis patentus teikiančių asmenų amžiaus vidurkis?). Ketvirtame aukšte pasitinka tik nejauki tyla ir girgždančios grindys, informacijos centro taip pat nematyti. Na ką, apžiūriu visus stendus (beje, čia ir tualetai užrakinti) ir beldžiuosi į duris, kurios atrodo panašiausios į registracijos kabinetą. Žinot, pastebėjau, jog lankantis panašiose įstaigose reikia atvykti po pietų – tuomet visi būna, na, bent jau nepikti ir nealkani. Ir šį kartą teorija pasitvirtina: mane pasitinka geranoriškai nusiteikusi moteriškė. Nieko ilgai nelaukdama pradedu savo litaniją, jog rašiau laišką, niekas neatsakė, o aš noriu užpatentuoti lempą. Esu paprašoma papasakoti šiek tiek daugiau apie savo genialią idėją. Taigi ir sakau, kad tai ypatinga haliucinogeninė lempa. Matau, kaip keičiasi priešais mane stovinčios registratorės veido išraiška, tačiau tęsiu toliau, jog ši lempa būtų naudojama įvairiose pasilinksminimo vietose. Dar pasvarstau, kad greičiausiai tokia naujove naudotųsi išskirtinai jaunimas. Sulaukiu labai nemalonaus klausimo apie veikimo principą. Na, nejaugi visas kortas reikia atversti iš karto? Pasklaidau užrašų knygelę, kad rimčiau atrodyčiau. Akys užkliūva už šiandienos datos – 11-11-11. Gal metas pradėti tikėti skaičių magija? Nukreipiu žvilgsnį į registratorę ir paaiškinu, kad lempos veikimo principas yra „mirga marga, kad net bloga darosi“, todėl ji ir pavadinta haliucinogenine. Įsivaizduojate, ta moterytė tik leng­viau atsikvepia ir nusišypso. Mąstau: tyla prieš audrą. Ir aš teisi… Man paaiškinama, jog tai ne išradimas, o idėja. Idėjos nepatentuojamos! „Mirga marga“ principu veikiančių lempų yra nesuskaičiuojama galybė. Ir dar – patentuojama tik pasaulio mastu nauji išradimai, dizainas ir prekės ženklai. Nuraustu, tik nežinau dėl ko: iš gėdos, pykčio ar nusivylimo?.. Nuleidžiu galvą, padėkoju už informaciją ir tipenu laukan. Beje, pasirodo, jie turi liftą, tad garbaus amžiaus genijams nereikia vargti pūškuojant į ketvirtą aukštą (neduokdie, dar gautų kokį širdies smūgį pakeliui į pripažinimą). Ką gi, istorija lyg ir baigta. Tiesa, grįžusi namo įsijungiau Patentų biuro tinklalapį www.vpb.gov.lt ir dar truputį pašniukštinėjau – taip nesinorėjo išsižadėti haliucinogeninės lempos, bet kai pamačiau kainytes… Visai džiaugiuosi, kad nepavyko užregistruoti patento, mat visą mėnesio atlyginimą reikėtų pakloti vien mokesčiams. Žiaurus tas genijų gyvenimas, ar ne?Papildoma informacijaKą man pavyko sužinotiPatentas – išskirtinė teisė, kurią valstybė suteikia už naują, susijusį su pažangiu žengimu į priekį ir pritaikytiną pramonėje, išradimą. Išradėjas atskleidžia išradimo smulkmenas, o mainais už tai Patentų įstatymas suteikia išradėjui riboto laikotarpio (Lietuvos Respublikoje – 20 metų) monopolį naudotis išradimu. Išradimais nelaikoma: atradimai, mokslo teorijos ir matematiniai metodai, gaminių išoriniai vaizdai, žaidimų, intelektinės arba ūkinės veiklos planai, taisyklės ir būdai, taip pat kompiuterių programos ir informacijos teikimo būdai.Norint gauti patentą reikia:pateikti prašymą išduoti patentą (IP-1/98 forma), pridėti išradimo aprašą su apibrėžtimi ir brėžiniais, jeigu jų reikia išradimo esmei paaiškinti. Į privalomų dokumentų sąrašą įtraukiamas referatas, pareiškimas dėl autorystės ir dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas mokestis už paraiškos teikimą. KainosApsiribokime keliais pavyzdžiais. Tarkime, norint patentuoti išradimą, reikėtų:pirmiausia sumokėti už patentinės paraiškos teikimą 400 Lt, už tarptautinės patentinės paraiškos vertimo teikimą dar 400 Lt, už patento išdavimą 240 Lt. Pasirodo, skaičiuojami ir metų mokesčiai už patento galiojimą, pavyzdžiui: trečiaisiais metais tektų primokėti 280 Lt, dešimtaisiais – 800 Lt, dvidešimtaisiais – net 1 200 Lt. Daugiau informacijos rasite Valstybinio patentų biuro tinklalapyje www.vpb.gov.lt ir Lietuvos Respublikos Patentų įstatyme www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=153608.KomentaraiTomas Deržanauskas, UAB Lietuvos tyrimų centro vadovas, pritaria, kad patentavimas yra brangus malonumas ir visų pirma reikėtų galvoti apie atsiperkamumą, kuris yra esminis kriterijus vertinant, ar patentavimo įkainiai smulkiajam ir vidutiniam verslui yra prieinami. Be to, primena, kad patentavimo sąnaudas galima padengti pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros skelbiamas priemones. Rūta Pašilytė-Gundajevė, UAB „Žalia rūta“ direktorė, sutiko pasidalyti savo patirtimi. Rūta teigia, jog šioje srityje neužtenka vien jurisdikcijos išmanymo: norint gauti lietuvišką patentą tenka palūkėti metus, patvirtintą ir užsienyje – mažiausiai dvejus. Jeigu įmonės neremtų valstybė, apie patentavimą net nebūtų galvojama. Anot direktorės, kainos yra bent dešimt kartų išpūstos ir susidaro įspūdis, jog patentų politika palanki tik stambiems koncernams. Smulkusis ir vidutinis verslas nesugeba išlaikyti patentų ir juos praranda.