Vilniuje alaus galima rasti ne tik baruose, bet ir gana netikėtoje aplinkoje – bibliotekoje. Čia bibliotekininkai tiekia tik istoriją turintį alų, o lankytojai jį vartoja saikingai ir kultūringai. Būtent tokia vieta – „Alaus biblioteka“ – Trakų gatvėje sėkmingai gyvuoja jau daugiau nei pusantrų metų. Vienas jos įkūrėjų Tomas Bartninkas (41) atskleidžia, kad unikalų barą sukurti paskatino meilė alui ir jo išmanymas.

Alaus periodinė lentelė

„Alaus biblioteka“ Trakų gatvėje duris atvėrė dar praėjusių metų vasarį. Baras – nestandartinis. Jau vien dėl lankytojų salėje stūksančios didžiulės įvairiausių knygų spintos. Tokiose pat lentynose sukrauta ir aibė įvairiausių rūšių bei skonio alaus butelių.

T. Bartninko žodžiais, ši vieta skirta kultūringiems žmonėms, ateinantiems atsigerti, o ne prisigerti: „Alaus biblioteka“ yra ne restoranas, ne kavinė, o koncepcinis baras. Mes žaidžiame žaidimą, kuris vadinasi „Alaus biblioteka“. Mes ne barmenai, o bibliotekininkai. Alų ne geriame, o skaitome. Tai alaus kultūros vieta.“

„Alaus bibliotekoje“ siūloma 60 stilių, 200 skirtingų pavadinimų alaus. Dalies jo rūšių nėra ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių baruose.

„Pas mus niekada nerasite alaus kokteilių – jie yra nesąmonė. Niekada neturėsime ir vyno – jis yra alaus priešas“, – pabrėžia pašnekovas.

Visas alus suskirstytas į periodinę lentelę, kad lankytojai lengviau išsirinktų. Padėti bet kada gali ir bibliotekininkai – prie baro stovintys profesionalai kiekvienam pasiūlys jo skonį atitinkantį alų.

Idėją puoselėjo dešimtmetį

Vilnietis T. Bartninkas – reklamos agentūros „McCann Vilnius“ strategijos vadovas, taip pat Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojas, supažindinantis studentus su reklamos subtilybėmis. Visai neseniai jis tapo ir tikru alaus ekspertu – baigė Londono alaus akademiją.

Pašnekovas idėją apie vietą, kurioje galima rasti gero alaus, brandino daugiau nei dešimt metų. Alų mėgo jau studijuodamas. Aktyviai domėjosi juo – stiliais, rūšimis, filosofija.

„Su keliais draugais jau daugiau nei dešimt metų turime klubą „Trylikos šutvė“. Kiekvieną mėnesio 13 dieną susitinkame išgerti alaus“, – juokiasi T. Bartninkas.

Be to, būdamas reklamos strategas, jis visada norėjo profesines žinias pritaikyti ir savo kūriniui. O pačios idėjos įgyvendinimo nusprendė imtis spontaniškai – ragaudamas neskanų alų.

 

„Bet kokiame versle svarbūs du dalykai – profesionalumas ir aistra.“

T. Bartninkas.

 

Alaus biblioteką įkūrė trise. Idėją kūrė pats T. Bartninkas. Prie jo prisijungė Lietuvos aludarių čempionatą laimėjęs ir gamybinio išmanymo įnešęs Rimvydas Jurėnas. O trečiasis bičiulis Artūras Taicas padėjo idėjas ir sukurtą koncepciją paversti verslu.

„Alaus bibliotekai“ įkurti prireikė kone trejų metų darbo. Tiek laiko bendraminčiai kūrė koncepciją, ieškojo patalpų, o vėliau jas įrenginėjo.

Sunkumai dėl pasitikėjimo

T. Bartninkas sako, kad „Alaus bibliotekos“ kūrimas prasidėjo kiek kitaip nei įprastų barų. Pirmiausia buvo sudėliotas būsimos vietos strateginis planas, apibrėžta kūrybinė koncepcija, aplinkos idėja.

„Idėją ir logotipą padėjo sukurti reklamos agentūros „McCann Vilnius“ aukščiausio lygio profesionalai, mano kolegos. Jie visi dirbo entuziastingai, tikrai padėjo, kiek galėjo“, – sako T. Bartninkas.

Tačiau jis prisipažįsta, kad „Alaus bibliotekos“ įgyvendinimas nebuvo lengvas. Sunkumų kėlė ilgos, kone metus trukusios tinkamų patalpų paieškos. Bendraminčiai norėjo įkurti senamadišką barą. Tam reikėjo istorinio namo. Pagaliau toks buvo ir rastas. Dabar alaus biblioteka veikia XVIII a. pastate. Jame aplinką kūrė architektė Ieva Folk. Interjerui prireikė kone 60 tūkst. eurų investicijų.

„Tokį pastatą rasti buvo labai sudėtinga. Dar sunkiau buvo įtikinti savininką patalpas mums išnuomoti. Juk norėjome įkurti barą! Turėjome jį įtikinti, kad esame idėjiškai mąstantys žmonės“, – prisimena pašnekovas.

Reikėjo pelnyti ne tik patalpų savininko, bet ir tiekėjų, gamintojų, kitų partnerių pasitikėjimą. Dauguma buvo įsitikinę, kad „Alaus bibliotekos“ verslas kūrėjams nepasiseks.

„Įgyvendinti idėją padėjo daug kūrybiškai mąstančių, profesionalių, nemažai širdies į tai įdėjusių žmonių. Mūsų variklis buvo nuoširdus tikėjimas susikurta koncepcija. Taip pat tai, kad esame tikri alaus maniakai. Subūrėme kolektyvą, išprotėjusį dėl alaus. To nepakeis nei gera kainodara, nei puiki aplinka“, – pasakoja T. Bartninkas.

Sėkmės raktas – meilė alui

„Galbūt esame labai nesavikritiški, bet manome, kad pavyko sukurti unikalią vietą. Jokioje šalyje, jokiame mieste iki šiol neradome geresnio baro“, – šypsosi T. Barnininkas. Jis ir kiti du baro savininkai nelieka nuošalyje. Nors turi rimtus darbus, po jų stoja prie „Alaus bibliotekos“ baro.

Tad „Alaus biblioteka“ jau daugiau nei pusantrų metų veikia sėkmingai. Klientų bare, dirbančiame nuo antradienio iki šeštadienio 17–24 valandomis, netrūksta.

Mažiau „skaitytojų“ 70 vietų bibliotekoje apsilanko tik antradienį, tačiau nuo trečiadienio jų pradeda gausėti. Ketvirtadienio, penktadienio ir šeštadienio vakarais susirenka sausakimša salė alaus mėgėjų. Netrūksta ir nuolatinių, lojalių klientų. Jie, T. Bartninko teigimu, patys mieliausi.

Alaus bibliotekininkai dabar puoselėja idėją įkurti dar vieną tokį barą užsienyje. Staigmenų ketina pateikti ir Vilniaus alaus mėgėjams. Kokių – kol kas nenori išduoti.

„Bet kokiame versle svarbūs du dalykai – profesionalumas ir aistra. Mes taip pat turime šias dvi stiprybes – meilę alui ir jo išmanymą. Manau, mūsų sėkmę lėmė tai, kad pradėjome nuo koncepcijos, o tik vėliau perėjome prie paties baro įkūrimo. Dauguma barų savininkų daro atvirkščiai ir sukuria vietą be idėjos“, – įsitikinęs T. Bartninkas.