Druskininkuose gimusi ir užaugusi Alina Tiriuvienė (45 m.) – tikras gamtos vaikas. Entuziazmas, su kuriuo verslininkė kalba apie visą, kas yra gyva, paperka net ir tokį „asfalto“ vaiką kaip aš. Ko gero, šis su didele meile ir rūpestingumu atliekamas darbas yra A. Tiriuvienės įkurtos bendrovės „Sodo dizainas“ sėkmės receptas. „Nuoširdžiai džiaugiamės ir vaikiškai didžiuojamės, kad per tiek metų klientai mus atranda ir pamilsta“, – tikina pašnekovė.

Pašaukimas – biologija

„Nors su augalais dirbu ne vienus metus, jie man vis dar nepaprastai įdomūs, o ir sodininkystė įtraukia nė kiek ne mažiau nei anksčiau“, – pasakoja A. Tiriuvienė.

Moters išsilavinimas itin glaudžiai susijęs su dabartine jos veikla. Baigusi biologijos kursą Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete, paskutiniais studijų metais, kai teko rinktis konkretesnę specializaciją, pašnekovė pasirinko botaniką. „Pamenu, pažadinta naktį galėdavau išvardyti šimtų augalų ir gyvūnų lotyniškus bei lietuviškus pavadinimus, kvalifikacijas – kas ir kam priklauso, kas ir iš ko išsivystė ir prieš kiek milijonų metų tai įvyko, – pasakoja A. Tiriuvienė. – Nebuvo lengva, bet nepaprastai įdomu žinoti, kas ir kuriame pasaulio kampelyje auga, kas ir kaip žydi, kaip tą augalą parsigabenti į Lietuvą.“

Gamtą mėgstanti moteris nepraranda entuziazmo iki šiol. „Ir dabar visa, ką išmokau, pažinau, dar gyva manyje. Aišku, lotynų kalba pamiršta – galva užimta žemiškesniais dalykais, tačiau tas neaprėpiamas žavėjimasis kiekvienu gyvu padaru mane lydi kasdien ir, ko gero, gerokai apsunkina artimųjų bei bendradarbių gyvenimą šalia manęs“, – šypteli A. Tiriuvienė.

Lemtingas pasirinkimas

„Nežinau, kur ir kada tiksliai „susirgau“ šia liga, bet įtariu, kad dar vaikystėje, kai tėvelis mus su broliu tampydavosi kartu su savimi po Dzūkijos pievas ir miškus. Jau tada daug kas įsirašė į mano dar vaikišką galvelę. Visos vaistažolės, medžiai, grybai man buvo gerai pažįstami“, – prisiminimais dalijasi A. Tiriuvienė ir pamena ne kartą susipykusi su drauge, kai toji drebulę pavadindavo tuopa, o paskui nesileisdavo įtikinama, kad klysta.

Mokykloje moteriai viskas sekėsi vienodai gerai. Ji galėjo rinktis bet kokią prestižinę profesiją, tėvams labiau suprantamą, o ir finansine prasme gerokai naudingesnę. „Tačiau tą kartą pasirinkau biologiją ir nė dienos nesigailėjau“, – užtikrina pašnekovė. Anot A. Tiriuvienės, tūnojimas biure – ne jai. „Noriu savo laiką planuoti pati. Noriu pažinti mane supantį pasaulį ne iš kompiuterio ekrano ar knygų“, – paaiškina verslininkė.

Kad ir ką darytum – ar sodintum gėlyną, ar komponuotum puokštę – rankos ir širdis džiaugiasi pačiu kūrybos procesu, improvizacija ir kiekvieną kartą vis nauju, nepasikartojančiu rezultatu. Kaip gamtoje nėra vienodų augalų ir žiedų, taip ir mūsų darbo rezultatas kaskart nenuspėjamas. Šitas jausmas užaugina sparnus ir įkvepia tolesniam darbui, o jis tikrai nėra toks lengvas, kaip gali atrodyti iš šalies.

A. Tiriuvienė

Dėl šios priežasties A. Tiriuvienė stengiasi, kad gėlių salonuose „Gėlės ir manufaktūra“ būtų kuo įdomesnių, nestandartinių augalų. „Noriu, kad mūsų klientai galėtų savo namus, aplinką paįvairinti neįprastais sprendimais, kad jų namai būtų jaukūs ir mieli, – sako pašnekovė ir priduria: – Dar viena priežastis stengtis: mūsų klientai – mieli, įdomus žmonės, žinantys, ko nori, tačiau neatsisakantys profesionalo patarimo ir pagalbos, įgyvendinant visus sumanymus.“

Įkvėpė geras kitų šalių pavyzdys

Net aštuonerius savo gyvenimo metus A. Tiriuvienė skyrė VU Botanikos sodui. „Turėjau patį mėgstamiausią darbą – galimybę kurti nuo nulio. Bendravome su visais pasaulio botanikos sodais, mūsų rankos buvo laisvos. Keisdavomės augalų sėklomis, jas augindavome ir stebėdavome – tik netingėk ir stenkis. Tai fantastiškas pojūtis“, – sako pašnekovė.

Vis dėlto, nors ir labai mėgstamas, tačiau menkai apmokamas ir, skaudžiausia, niekam nereikalingas (anot A. Tiriuvienės, kad ir kaip puikiai apželdintas ir paruoštas lankytojams Botanikos sodas taip ir nesulaukė nei dėstytojų, nei studentų dėmesio) darbas pastūmėjo esminių pokyčių link.

„Pradėjome keliauti, matėme daug gražių dalykų. Klausiau savęs: kodėl to nėra pas mus. Jeigu žmonės išsivysčiusiose šalyse gali taip gražiai gyventi, galime ir mes! Juk jie tokie patys paprasti žmonės. Gamta jiems nedavė daugiau, nei davė mums, jie tik turėjo daugiau galimybių ir laiko padaryti savo miestus ir kaimelius gražius? Šios mintys skatino kažką keisti“, – prisimena pašnekovė.

Vedama šios vizijos, A. Tiriuvienė įkūrė aplinkos tvarkymo paslaugas teikiančią įmonę ir ėmė ieškoti klientų. Kiek vėliau išsinuomojo patalpas pirmajai gėlių ir dovanėlių parduotuvėlei. Anot verslininkės, tuo metu tokia parduotuvė buvo naujiena, vienintelė pagalba tebuvo knygos ir žurnalai.

Džiaugiasi galimybe kurti

Šiuo metu „Sodo dizaino“ komanda teikia įvairias paslaugas – nuo aplinkos, interjero želdinimo ir priežiūros darbų iki vestuvinių puokščių kūrimo ar dovanų pakavimo.

Anot pašnekovės, klientas jaučia, kai darbas atliktas nuoširdžiai, su džiaugsmu ir atsidavimu. „Kad ir ką darytum – ar sodintum gėlyną, ar komponuotum puokštę – rankos ir širdis džiaugiasi pačiu kūrybos procesu, improvizacija ir kiekvieną kartą vis nauju, nepasikartojančiu rezultatu. Kaip gamtoje nėra vienodų augalų ir žiedų, taip ir mūsų darbo rezultatas kaskart nenuspėjamas. Šitas jausmas užaugina sparnus ir įkvepia tolesniam darbui, o jis tikrai nėra toks lengvas, kaip gali atrodyti iš šalies“, – išgyvenimais dalijasi A. Tiriuvienė.